Tarp septynių XIX Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionalinio etapo didžiojo prizo nugalėtojų – ukmergiškė Lėja Andrašiūnaitė iš Siesikų pagrindinės mokyklos.
Haiku – tai tradicinės japonų poezijos žanras, pasižymintis trumpumu ir griežta struktūra. Paprastai tai trieilis eilėraštis, dažniausiai vaizduojantis akimirkos nuotaiką, gamtą, metų laikus ir susitelkiantis į „čia ir dabar“ pojūtį.
Pasaulinis vaikų haiku konkursas vyksta nuo 1990 metų. Kas dvejus metus 15-os metų ir jaunesni vaikai iš Japonijos bei viso pasaulio konkursui kviečiami siųsti darbus, sudarytus iš piešinių ir haiku.
Yra ir kitų konkursų, skirtų vien haiku, tačiau vaikų piešinių ir haiku derinys yra JAL fondo originalus sumanymas, kuris ugdo vaikų kūrybiškumą kompleksiškai.
Iki šiol konkursui buvo pateikta daugiau nei 760 tūkst. darbų iš viso pasaulio. Juose vaizduojami vaizdai, kuriuos vaikai mato savo akimis, arba scenos iš jų atminties, puikiai atspindintys kiekvienos šalies savitumą, socialinę padėtį ir vaikų požiūrį į pasaulį.
Konkurso pagrindinis organizatorius – Japonijos avialinijų bendrovės JAL fondas.
Konkursą Lietuvoje vykdo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, globoja Japonijos ambasada.
XIX Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionalinio etapo laureatai buvo apdovanoti Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, surengtoje šventėje.
Šio konkurso nacionaliniame etape dalyvavo daugiau nei 1 200 jaunųjų kūrėjų.
Šių metų konkurso tema – garsas. Per trumpas haiku eilutes ir vizualinius sprendimus vaikai jautriai perteikė tai, kas dažnai yra sunkiai pagaunama – tylos akimirkas, gamtos skambesį, miesto ritmą ar vidinius išgyvenimus.
Šventės metu apdovanoti 7 konkurso didžiojo prizo laimėtojai ir 30 prizininkų, kuriuos atrinko iš žymių šalies poetų, haiku kūrėjų ir tyrinėtojų sudaryta vertinimo komisija.
„Skaidrus lyg stiklas
Ežeras pokštelėjo –
Skilo pati tyla“
(Lėja Andrašiūnaitė, 12 m.)
Haiku Lietuvoje yra nišinė, tačiau gyvybinga kūrybos forma, plačiojoje visuomenėje ji nėra plačiai žinoma.
UŽ inf.
