Beveik kas antra išmesta atlieka atsiduria netinkamame konteineryje. Tai parodė pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuotas tyrimas bei Ukmergėje surengtas socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“. Jo metu specialistai išvertė plastiko konteinerio turinį ir vietoje perrūšiavo gyventojų išmestas atliekas.
Kartu su Ukmergės rajono savivaldybe organizuoto eksperimento metu tarp tinkamai išmestų pakuočių rasta mišrių komunalinių atliekų, elektronikos prietaisų, plastikinių buities daiktų bei užrištuose maišuose sumestų atliekų. Tokios priemaišos apsunkina perrūšiavimo procesą ir mažina galimybes atliekas perdirbti.
Net 70 proc. Lietuvos gyventojų teigia atliekas rūšiuojantys nuolat. „Tačiau kartu matome ir kitą pusę: gyventojai dažnai vis dar nežino, ką tiksliai galima mesti į pakuočių atliekų rūšiavimo konteinerius. Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, tačiau finansavimo, rūšiavimo ir perdirbimo schema sukurta būtent pakuočių atliekoms, o ne kitiems daiktams“, – teigia „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.
Plastiko atliekos vis dar klaidina
Organizacijos inicijuotas tyrimas rodo, kad net 93 proc. gyventojų yra įsitikinę, kad žino, kaip rūšiuoti teisingai. Deja, realybė yra kitokia – plastiko konteineriuose vis dar gausu atliekų, kurios nėra pakuotės ir negali būti perdirbamos kartu su rūšiuojamu turiniu.
„Rūšiavimo sistema paremta ne medžiaga, o pakuotės principu. Todėl įvairūs plastikiniai buities daiktai, žaislai ar higienos reikmenys nėra laikomi pakuotėmis ir neturėtų atsidurti rūšiavimo konteineriuose“, – aiškina A. Burbaitė.
Svarbi rūšiavimo kokybė
Tyrimas atskleidė, kad žmones rūšiuoti labiausiai skatina ekologinis sąmoningumas, noras mažinti taršą bei patogiai įrengta infrastruktūra.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisingas atliekų rūšiavimas tampa ne tik aplinkosauginiu įpročiu, bet ir būtinybe įgyvendinti griežtėjančius Europos Sąjungos reikalavimus, todėl vis daugiau dėmesio skiriama surenkamų atliekų kokybei.
„Siekiame labai aiškios sistemos – rūšiuoti būtina visas pakuočių atliekas. Jei tai stiklo pakuotė – mesti į stiklo konteinerį, jei tai kartoninė dėžė ar popierinis maišelis – į popieriaus konteinerį, o visų kitų pakuočių – plastiko, metalinių ir kombinuotų – vieta plastiko konteineryje. Žmonėms nereikia būti perdirbimo ekspertais, o tiesiog rūšiuoti visas pakuotes“, – sako A. Burbaitė.
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės mero Dariaus Varno, būtent praktinis gyventojų švietimas tampa viena svarbiausių priemonių siekiant mažinti rūšiavimo klaidas.
„Gyventojai šiandien rūšiuoja vis aktyviau, todėl labai svarbu užtikrinti, kad sistema būtų kuo aiškesnė ir patogesnė kiekvienam. Savivaldybė rūpinasi rūšiavimo infrastruktūra, konteinerių prieinamumu bei reguliariu jų aptarnavimu, tačiau ne mažiau svarbus ir pačių gyventojų indėlis – atsakingai rūšiuoti atliekas bei laikytis pagrindinių taisyklių“, – sako Ukmergės meras.
Pasak jo, aplinkosauginis švietimas būtinas, o gyvai parodant dažniausiai daromas rūšiavimo klaidas galima ne tik atkreipti žmonių dėmesį, bet ir atsakyti į jiems kylančius klausimus, paaiškinti, kaip skirtingos atliekos turi būti rūšiuojamos ir kodėl tai svarbu.
Po renginio Ukmergėje tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos viešoje erdvėje kaip edukacinė instaliacija. Tikimąsi, kad toks vizualus sprendimas paskatins gyventojus atidžiau pažvelgti į savo kasdienius įpročius ir padės išvengti dažniausiai daromų klaidų ateityje.
UŽ inf.
