Lietuvoje lieka vis mažiau žemės ūkio naudmenų plotų, kurie nedirbami ir nekuria jokios pridėtinės vertės.
Suskaičiuota, kad Ukmergės rajono teritorijoje yra 944 ha apleistų žemių. Tai – dešimta vieta tarp 60 savivaldybių. Prieš penkerius metus apleistų žemių mūsų rajone buvo suskaičiuota 1 200 hektarų.
Iš viso šalyje dabar nustatyta 29 577 ha apleistų žemės ūkio naudmenų – 0,9 proc. nuo visų žemės ūkio naudmenų. Per penkerius metus apleistų plotų sumažėjo 8 tūkst. hektarų.
Valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) šiuos duomenis nustato nuo 2013 m., o per tą laiką apleistų žemės ūkio naudmenų mastas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei šešis kartus.
„Tai – džiuginanti šalies tendencija. Vis dėlto regionuose situacija nevienoda – kai kur šie plotai mažėja sparčiai, o kitur jų vis dar nemažai. Todėl svarbu vertinti ne tik bendrą skaičių, bet ir regionų specifiką“, – sako ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktorius Gintautas Vasiliauskas.
Pasak jo, regioniniai skirtumai išlieka ryškūs. Naujausi duomenys rodo, kad daugiausia apleistos žemės plotų yra Vilniaus rajono savivaldybėje – 2 474 ha. Molėtų rajone jų yra 2 156 ha, Zarasų rajone – 1 528 ha, Utenos rajone – 1 430 ha, o Trakų rajone – 1 308 ha apleistų žemės ūkio naudmenų.
Šiuose rajonuose yra daug miškingų, kalvotų, neintensyviai naudojamų arba suskaidytų į smulkius sklypus teritorijų.
Panašiai tiek, kiek Ukmergės rajone, apleistų žemių yra Anykščių, Rokiškio, Lazdijų, Kaišiadorių savivaldybėse.
Maži apleistų žemės ūkio naudmenų plotai – Joniškio rajone – 24 ha, Marijampolės rajone – 66 ha, Pagėgių savivaldybėje – 68 ha, Skuodo rajone – 96 ha.
Statistiniai duomenys byloja, kad Visagino rajone yra vos 5,5 ha apleistų žemės ūkio naudmenų, o Neringos savivaldybėje jų visai nėra.
Manoma, kad pagrindinė apleistų žemės ūkio naudmenų plotų Lietuvoje sumažėjimo priežastis ta, kad aktyviau savo žemę tvarkantys ir prižiūrintys savininkai vis dažniau imasi valymo darbų ir praneša apie pokyčius.
Be to, dalis žemės savininkų, vadovaudamiesi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais, priima sprendimą medžiais ir krūmais apaugusius plotus paversti mišku.
Prie pokyčio prisidėjo ir viešai visiems prieinami žemėlapiai, kurie suteikia galimybę kiekvienam žemės savininkui lengvai pasitikrinti savo sklypo būklę ir pastebėti pasikeitimus.
Svarbų vaidmenį vaidina ir aiškesnė mokestinė motyvacija, skatinanti laiku sutvarkyti apleistus plotus.
Apleistų žemių statusas nėra tik statistika – nuo jo priklauso ir žemės mokesčio tarifas. Padidintas tarifas gali būti taikomas tiems savininkams, kurių žemės ūkio paskirties žemės sklypuose daugiau kaip 10 arų užima savaime sužėlusi sumedėjusi augalija.
UŽ inf.
***
Apleistų žemių duomenys gali būti tikslinami jei:
• apleistų žemės ūkio naudmenų plotuose buvo pašalinta sumedėjusi augalija;
• šie plotai buvo panaudoti miškui įveisti, o parengtame miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinyje šie plotai pažymėti kaip miškas;
• buvo atlikta medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacija, o mišku apaugantis plotas įtrauktas į miškų valstybės kadastrą kaip miškas.
• apleistos žemės buvo nustatytos ne žemės ūkio naudmenose, o kitose žemės naudmenose (krūmai, želdiniai, pelkės, pažeista ar nenaudojama žemė), kurios pažymėtos sklypo plane.
Jei sklypas atitinka bent vieną iš pateiktų sąlygų, būtina informuoti Žemės ūkio duomenų centrą.
