Sužinokite, kaip daugkartiniai indai keičia maisto išsinešimą Anykščiuose. Interreg Baltijos jūros regiono tarptautinio bendradarbiavimo programos projektas „Change(k)now! – mąstysenos keitimas nuo vienkartinio naudojimo į žiedines arba daugkartinio naudojimo maisto pristatymo sistemas Baltijos jūros regiono miestuose“, skatina tvaresnius įpročius ir žiedinę ekonomiką.
Kavos puodelis pakeliui į darbą, pietūs iš mėgstamo restorano biure ar kurjerio atvežta vakarienė – maisto išsinešimas bei pristatymas į namus tapo daugelio iš mūsų kasdienybės dalimi. Patogu? Labai. Vis dėlto, yra ir kita medalio pusė: vienkartiniai puodeliai, plastikiniai dangteliai, maisto dėžutės ir stalo įrankiai įprastai panaudojami vos per kelias ar keliolika minučių, o jų neigiamas poveikis aplinkai išlieka kur kas ilgiau.
Ieškant būdų, kaip sumažinti atliekų kiekį ir skatinti atsakingesnius vartojimo įpročius, vis daugiau miestų ir bendruomenių atsigręžia į daugkartinio naudojimo sprendimus. Vienas tokių pavyzdžių – Anykščiuose įgyvendinamas projektas „Change (k)now!“, kuris skatina gyventojus ir vietos verslus rinktis daugkartinius indus bei pakuotes maistui išsinešti. Ši iniciatyva ne tik prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo, bet ir parodo, kaip žiedinės ekonomikos principai gali būti pritaikomi kasdienėje veikloje.
Vienkartinių pakuočių patogumas turi savo kainą: kodėl gimė projektas „Change (k)now!“?
Kaip jau aptarėme straipsnio įžangoje, pastaraisiais metais maisto išsinešimas tapo neatsiejama miestų gyvenimo dalimi. Skubant tarp darbų, keliaujant ar tiesiog norint sutaupyti laiko, vis daugiau žmonių nusprendžia maistą ar gėrimus pasiimti su savimi. Kartu su šiuo įpročiu sparčiai išaugo ir vienkartinių pakuočių naudojimas – kasdien jų sunaudojama tūkstančiai, nors didžioji dalis tarnauja vos tiek, kiek užtrunka išgerti kavą ar suvalgyti pietus.
Akivaizdu, kad šioje situacijoje rūšiavimas išlieka pagrindine atliekų tvarkymo grandimi. Visgi, ne mažiau svarbu skirti dėmesio ir atliekų prevencijai. Kitaip tariant, reikia ieškoti būdų, kaip apskritai sumažinti vienkartinių pakuočių poreikį, o ne tik pasirūpinti jų sutvarkymu po naudojimo. Vienas tokių sprendimų – daugkartinių indų sistema, leidžianti tą pačią pakuotę naudoti ne vieną kartą.
Būtent šiuo keliu žengia ir Anykščiai. Šiame mieste įgyvendinamas tarptautinis projektas „Change (k)now!“, kuriuo siekiama skatinti žiedinės ekonomikos principus bei padėti gyventojams ir vietos verslams lengviau rinktis tvaresnius sprendimus. Projekte dalyvaujančios kavinės ir restoranai siūlo maistą bei gėrimus išsinešti daugkartinėse pakuotėse, o gyventojams sudaromos sąlygos jomis naudotis paprastai ir patogiai – nekeičiant įprastų kasdienių įpročių.
Daugkartinės pakuotės: kaip jos veikia praktikoje?
Nors daugkartinių pakuočių idėja kai kam dar gali atrodyti nauja ar net neįprasta, iš tiesų jos veikimo principas yra paprastas. Panagrinėkime, kaip ši žiedinė ekonomika Anykščiuose veikia praktiškai.
Anykščių miesto gyventojai ar svečiai, norintys dalyvauti projekte, turi ieškoti maitinimo įstaigų su projekto „Change (k)now!“ logotipu ir užrašu „Mes naudojame daugkartinius indus“. Tokių restoranų ir kavinių Anykščių mieste šiuo metu yra 16. Užsukus, svarbu paminėti, kad maistą išsinešti norima daugkartinėse pakuotėse – už jas reikės sumokėti simbolinį užstatą. Gautus indus bus galima naudoti ir kitiems užsakymams visose projekte dalyvaujančiose maitinimo įstaigose. Tiesa, norint susigrąžinti užstatą, indus reikės atiduoti į tą pačią maitinimo įstaigą, kurioje jie buvo paimti – tereikės pateikti pirkimo kvitą. Svarbu nepamiršti, kad daugkartiniai indai turi būti grąžinti tvarkingi – nepažeisti, nesubraižyti, nesugadinti. Tik tokiu būdu jie galės vėl grįžti į ciklą ir būti naudojami pagal paskirtį.
Kurkime pasaulį, kurį norime palikti ateities kartoms
Natūralu, kyla klausimas: kokios ilgalaikės naudos galima tikėtis iš projekto
„Change (k)now!“? Tiek pasaulinė, tiek Anykščių patirtis liudija, kad toks žiedinės ekonomikos modelis padeda vartotojams išlaikyti tą patį patogumą, prie kurio jie yra pripratę išsinešdami maistą. O štai vienkartinių atliekų gerokai sumažėja. Žmonėms nebereikia sukti galvos, kaip tinkamai išrūšiuoti pakuotes, taip pat nereikia plauti šių daugkartinių indų – viskuo pasirūpinama centralizuotai. Įgyvendinamas vienas iš žiedinės ekonomikos pagrindinių principų – mažinamas naujų išteklių vartojimas, o jau esami gaminiai – naudojami pakartotinai ir ilgiau išlaikomi cikle.
Projektas „Change (k)now!“ Anykščiuose rodo, kad žiedinė ekonomika nėra tik teorinė sąvoka. Ji gali veikti kasdienybėje – geriant rytinę kavą, pasiimant pietus ar vakarienę išsinešti. Kiekvienas daugkartinėje pakuotėje išsineštas patiekalas tampa mažu, bet realiu žingsniu kuriant švaresnį miestą ir atsakingesnius vartojimo įpročius. Būtent iš tokių, tarytum nedidelių pasirinkimų, ilgainiui ir gimsta dideli pokyčiai.
„Projektą „Change(K)now!“ iš dalies finansuoja Interreg Baltijos jūros regionas. Pagrindinis projekto tikslas – Baltijos jūros regiono miestų gyventojų mąstymo ir įpročių keitimas, skatinant pereiti nuo vienkartinių prie žiedinių arba daugkartinių maisto pristatymo pakuočių naudojimo“.
pamiršot paminėti,kad Anykščiuose tais daugkartiniais indais niekas nesinaudoja ir niekam jie nereikalingi. Eilinė afera praplauti biudžeto pinigams. Ukmergėje jų tikrai nereikia,geriau pasimokyti iš kitų klaidų ir fiasko.