Krikštėnuose įsikūrusi Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregacija šiemet mini savo gyvavimo 30-metį. Jos įkūrėja sesuo Rozana Graulich – net keletą svarbių savo gyvenimo progų. Visos jos neseniai pažymėtos ypatingomis šv. Mišiomis, vykusiomis Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje.
Gausiai susirinkę parapijos tikintieji ir svečiai dėkojo Dievui už tai, kad ši seserų karmeličių bendruomenė gyvuoja Krikštėnuose ir Kaišiadorių vyskupijoje. Kartu melstasi už sesers Rozanos 60-ąjį įžadų jubiliejų, 85-ąjį gimtadienį bei 35-erius metus, paskirtus tarnystei Lietuvoje.
Šventas Mišias aukojo Kauno vyskupas Saulius Bužauskas. „Labai džiaugiamės sulaukę šventėje taip gausiai susirinkusių žmonių. Atvyko labai daug sesers Rozanos ir mūsų organizacijos bičiulių, bendraminčių ne tik iš Lietuvos, bet ir Prancūzijos, Šveicarijos. Tarp jų – pastorius su šeima, per visą gyvenimą sesers Rozanos sutikti nuostabūs žmonės, asmenys, su kuriais ji iki šiol bendrauja nuo pat savo gyvenimo Lietuvoje pradžios“, – pasakojo kongregacijos sesuo Brigita.
Anot jos, širdžiai ypač mielas Rozanos šeimos – dviejų jos seserų bei dukterėčių – apsilankymas Krikštėnuose šiomis ypatingomis progomis.
„Tai buvo padėkos Mišios, graži ir didelė padėkos šventė, – sakė ji. – Žmonės dėkingi Rozanai, tačiau ji pati niekada neprisiėmė ir neprisiima jokių nuopelnų. Visada primena, kad už viską turėtume dėkoti Dievui. O Dievo malonė veikia per ją – mūsų seserį Rozaną.“
Garbus amžius anaiptol netrukdo gražios tarnystės darbams ir kasdieniams reikalams. „Sulaukusi šitiek metų, ji pati išties yra labai šviesaus proto, noriai bendraujanti. Dabar daugiau laiko praleidžia kasdienėje maldoje. Tiesa, puikiai vairuoja automobilį, kuo mus maloniai stebina ir labai džiugina: vairuotojo pažymėjimą be problemų prasitęsė dar dvejiems metams“, – šypsosi sesuo Brigita.
Taip pat pasakojo, jog po šv. Mišių bažnyčioje visi buvo pakviesti į Krikštėnų kultūros namus. Čia vykusioje agapėje visi draugiškai vaišinosi, bendravo, buvo smagu susitikti senus bičiulius. Pristatyta Prancūzijoje parašyta, o Lietuvoje išversta ir išleista knygelė apie sesers Rozanos gyvenimą ir veiklą. Leidinyje, kuris buvo dalijamas dovanų, apie tai pasakojama lietuvių ir prancūzų kalbomis.
„Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, visi ir vėl susirinkome. Kartu giedojome Lietuvos himną. Artimieji ir bičiuliai, atvykę iš užsienio, mūsų himną gieda jau nebe pirmi metai, gerai jį išmokę. Netgi išsivertė į prancūzų kalbą. Svečiai pas mus tebevieši dar ir šiomis dienomis“, – trečiadienį pasakojo pašnekovė.
Prisiminta dar viena vienuolijos seserims ir tikintiesiems brangi data, kai 2024 m. birželio 8 d. visi susirinko į naujų vienuolijos namų, skirtų rekolekcijoms bei konferencijoms, atidarymą. Tąkart šv. Mišias parapijos bažnyčioje celebravo ir namus palaimino Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Šventėje ir tuomet dalyvavo gausus būrys kongregacijos bičiulių, rėmėjų.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais iš Belgijos į Lietuvą atvykusi Rozana (Rose) Graulich nutarė įkurti čia karmelitiškojo dvasingumo bendruomenę. Ji atsirado 1994 m. Vilniuje, kai prie sesers Rozanos prisijungė pirmosios narės.
1996 m. Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio kvietimu bendruomenė persikėlė į Krikštėnus. Jai buvo suteiktos patalpos gyventi, o vėliau – juridinis pripažinimas viešąja tikinčiųjų asociacija, siekiančia tapti vienuolija.
2016 m. gegužės 31 d. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas įsteigė vienuoliją – pašvęstojo gyvenimo institutą: Aušros Vartų Marijos ir šv. Teresėlės seserų karmeličių kongregaciją. Buvo patvirtinta šios organizacijos konstitucija (įstatai).
„Kaip Tėvas mane siuntė, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20, 21). Šie Jėzaus žodžiai, patvirtinti pačios Bažnyčios, 1991 m. gruodžio 21 dieną atvedė seserį Rozaną į Lietuvą. „Jos širdis degė didžiuliu troškimu tarnauti Lietuvos Bažnyčiai ir būti šios šalies maldos ir tarnavimo liudytoja“, – teigia pati kongregacija, pristatydama savo istoriją.
1992 m. kovo 17 d. įvyko susitikimas su naujuoju Vilniaus arkivyskupu Audriu Juozu Bačkiu. Jis ne tik pritarė neklauzūrinio vienuolyno steigimui, bet ir padrąsino, sakydamas, kad būtent tokio vienuolyno Lietuvoje ir reikia.
Lapkritį besikuriančiai vienuolijai buvo padovanotas vienuolynas, tačiau jam buvo būtinas kapitalinis remontas. 1993 m. gegužę sesuo Rozana įsikūrė bažnyčios stoginėje, kad galėtų organizuoti darbus. Netrukus ji apsigyveno sugriautame vienuolyne.
Bendruomenė oficialiai gimė 1994 m. kovo 25 dieną, kai pirmosios seserys su steigėja jau galėjo gyventi kartu.
Galiausiai ji paliko Vilniaus vienuolyną parapijai ir persikėlė į Krikštėnus Ukmergės rajone.
