Deltuviškė Rusnė Radzevičiūtė, prisistatanti sceniniu slapyvardžiu Sniukas, pirmąjį savo kūrybos koncertą surengė prieš gerus metus. Dabar ji jau koncertuoja su grupe ne tik Ukmergėje, bet ir kituose miestuose.
Skaistė VASILIAUSKAITĖ-DANČENKOVIENĖ
Rusnė mokosi Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje, rugsėjį jau bus abiturientė. Ji pati kuria tekstus ir melodijas, groja trimis instrumentais bei dainuoja. Talentais apdovanota mergina neslepia: kūryba suteikia prasmę, o stovėti scenoje – nuostabus jausmas.
Kūrybos laikas
„Kūryba – tai mano pačios laikas su savimi – sako Rusnė. – Daina gimsta iš daug momentų, kurie susikaupė anksčiau“.
Seniau rašiusi ir eiles, dabar Rusnė fokusuojasi į dainas. Jas kurti pradėjo prieš trejus metus. Pasak merginos, pirma ateina melodija, o vėliau susirimuoja tekstas.
„Atsisėdu prie pianino ar gitaros, iškyla prisiminimai, iš kurių susideda eilutė, – pasakoja ji. Naujus kūrinius pirmiausia parodo savo geriausiai draugei, tada šeimai, o tada jau ir kitiems draugams.Kartais gimsta vis daina iš karto, o kartais tenka padirbėti savaitę ar net mėnesį.
Rusnės teigimu, visos dainos gimsta iš jausmo. „Dažniausiai kažkas nutinka gero ar blogo. Viską, ką jaučiu, sudedu į dainos tekstą, – dalijasi mergina. – Bet kartais būna, kad sėdint prie pianino daina ateina netikėtai, kaip žaibas. Tokias dainas, iki kol ryžtuosi jas kam nors parodyti, pirmiausia turiu prisijaukinti pati. Jas priimti man pačiai užtrunka ilgiau.“
„Savo dainomis noriu pasakyti, kad visi jaučiam savitai. Būna, kad rašau apie tamsą, bet ir apie šviesius dalykus“, – sako mergina. Jos pagrindinė žinutė klausytojams – „Mes visi esame skirtingi, unikalūs, ir tai yra nuostabu.“
Ji dainuoja ir apie tai, kad visos patirtys yra vertingos. Kai kuriose dainose juokauja. „Vaikystėje neturėjau to šelmiškumo, tik paauglystėje atsirado tokia kibirkštėlė ir tai norėjau įdėti į kūrybą“, – sako ji. Be to pati yra susidūrusi su komiškomis situacijomis ir norėjo apie jas papasakoti.
Koncertuose kartoti dažniausiai tenka „Suoliuką“, bet pati Rusnė labiausiai mėgsta naujausias dainas. Dabar, kaip savo asmeninį projektą, yra paruošusi tris naujas dainas, kurios dar niekur neskambėjo.
Koncertai
Jaunoji kūrėja groja smuiku, fortepijonu ir gitara. Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyriuje ji baigė smuiko ir fortepijono dalykus. Gitara groti mokėsi privačiai pas Haroldą Liumparą. Taip pat ir vokalo pas Laurą Rakauskaitę.
Savo pirmojo koncerto metu, kurį organizuoti padėjo VšĮ „Nekarūnuotas“ Rusnė keletą dainų grojo ypatingu instrumentu – ukmergiškio poeto, muzikanto, poproko grupės „Afiša“ įkūrėjo Jono Takarevičiaus-Lietaus gitara, išsaugota draugų.
„Jono nepažinau, bet kai gavau jo gitarą, apėmė keistas jausmas, kad per gitaros skambesį susipažinau su žmogumi, kurio negaliu pažinti gyvai. Pradėjau skaityti daug jo tekstų. Perskaičiusi gal dvi valandas verkiau, kiek artima viskas juose buvo. Norėjosi su Jonu pakalbėti, taip gimė kelios dainos, grojant jo gitara“, – pasakoja Rusnė.
Po pirmojo laukė ir kiti koncertai – Kaune, Vilniuje, Elektrėnuose, Ramygaloje. Vienas asmeniškai įsimintiniausių koncertų vyko kavinėje gatro pub „Aš būsiu čia“ praėjusių metų rugpjūtį. O šiemet gegužę mergina surengė koncertą Ukmergės kultūros centre, į kurį susirinko daugiau publikos, nei tikėjosi. Per koncertus Ukmergėje daugiausiai prieina pažįstami žmonės, o kituose miestuose kalbina nepažįstami, kurie klauso Rusnės kuriamų dainų, atradę jas internete. Tai jaunajai kūrėjai ypač malonu. „Smagu suprasti, kad kažkas klausosi mano kūrybos“, – sako mergina.
Merginų grupė
Labiausiai Rusnei patinka koncertuoti su grupe, pasivadinusia taip pat „Snkiukas“.
Grupėje skirtingais instrumentais groja penkios merginos. Saulė Žentelytė pritaria dainuojant ir groja gitara, Martyna Zakarauskaitė – klavišiniais instrumentais, Ugnė Gasiliauskaitė – būgnais, Evelina Bisturytė – bosine gitara. Visos artimai draugavo jau prieš tai.
Grupė atlieka ir senas Rusnės dainas, kurias ji sukūrė anksčiau, bet atsiranda ir naujų dainų. Senosios dainos įgavo naują skambesį, o naujas dainas kuria kartu. „Kol esu viena, galvoju, kad daina skambės vienaip, kai susitinkame su grupe, suskamba kitaip, nes kiekviena prideda kažką savo“, – dalijasi Rusnė. Pasak pašnekovės, toks ir tikslas – kad kiekviena pasirašytų savo dalį. Visos muzikantės yra baigusios Ukmergės meno mokyklos Muzikos skyrių, tik ne su tais instrumentais, su kuriais groja grupėje.
Koncertuoja daugiau savo malonumui, ne dėl honorarų. „Neuždirbame pinigų, bet jausmų prasme uždirbame patirtį visam gyvenimui“, – kalba Rusnė. Merginų koncertai dažniausiai vyksta be bilietų, tačiau kartais renka paramą ir žmonės pinigų negaili.
Albumai
Rusnė 2025 metų vasarą įrašė ir pirmąjį albumą „Pavasarį pražysim“. Albume skamba aštuonios dainos. Tarp jų ir „Pavasarį pražysim“, žyminti tam tikrą nueitą etapą. Nors albumas neišleistas fiziniu pavidalu, tačiau yra paskelbtas muzikinėse platformose spotify ir yutobe.
Praėjusią žiemą, vasarį, Rusnė su grupe įrašė mini albumą „Dugnas“. Jame – penkios dainos. Pasak Rusnės, kūriniai gimė tuo metu, kai atrodė, kad pasiekė dugną, tačiau pačios dainos – linksmos. Tad albumo pavadinimas kontrastiškas jo skambesiui, nors pati dainas išjautė giliai.
Merginai pirmuosius albumus įrašyti padėjo Simonas iš Kauno. Susipažinę Laisvės alėjoje bendraminčiai ėmė kartu darbuotis muzikos įrašų srityje. Albumo leidyba atsiėjo apie 500 Eur. Dabar Rusnė jau ir pati turi reikalingą aparatūrą, mokosi dirbti programomis, kad galėtų įrašinėti pati.
Šeimos palaikymas
Rusnė turi dvi vyresnes seses, viena gyvena Vilniuje, kita – Kaune. Abi ją palaiko ir skatina. Sceninį slapyvardį Sniukas pasirinko, nes sesės ją mažą vadindavo Rusniuku, o vėliau pradėjo trumpinti Sniuku. „Norėjau, kad vardas nebūtų labai asmeniškas, bet širdyje mielas man pačiai“, – sako ji.
Tėvai dukrai nuperka viską, ko reikia muzikavimui, tobulėjimui, kūrybai. Rusnė papasakojo istoriją, kaip važiuojant su šeima prie jūros ji sugalvojo vežtis gitarą. Nepaisant tėvų prieštaravimo, gitarą pasiėmė. Kūrybinis užsispyrimas davė vaisių. Besėdint ant jūros kranto gimė daina „Gilyn į jūrą“, kuri skamba koncertuose. Šią dainą pasirinko ir pirmajam įrašui nes būtent nuo jos viskas ir prasidėjo. „Kai sukūriau ją ir parodžiau draugams, tik tada patikėjau, kad mano daina gali būti artima kitiems ir klausoma, nes daugelis sakė, kad patinka“, – apie pasirinkimą sako Rusnė.
Rusnę kūrybai įkvepia artima aplinka, savas kambarys. „Jame – labai daug nuotraukų ir paveikslų, padovanotų mano draugų. Taip pat – gamta. Stengiuosi visur atrasti grožį“ – sako ji.
Kūryboje – prasmė
„Esu asmenybė tarp ramybės ir chaoso“, – pasakoja mergina.
Rusnės dainos artimos alternatyviai populiariajai muzikai bei indie popmuzikai, tačiau šiais žanrais neapsiriboja. „Duodu sau laisvę, kur mane gyvenimas nuneš, taip ir kursiu“, – sako ji.
Neslepia, kad mokslai kartais „nuplaukia“ dėl kūrybos. Bet įžvelgia ir teigiamą aspektą: „Kartais kūryba išeina į naudą. Būna, grįžtu pavargusi po pamokų, prisėdu prie pianino ir atsigaunu.“
Be to, kūryba padėjo išsivaduoti nuo nerimo. „Anksčiau jausdavau panikišką nerimą. Man sakydavo, kad turiu eiti į lauką pasivaikščioti, tada nusiraminsiu. Bet trūko prasmės, vardan ko viską darau. Dabar žinau, vardan kūrybos. Kai pradėjau kurti dainas, atsirado prasmė, ir mokslai, ir nerimas susitvarkė.“
Apie jausmą po koncertų, nedvejodama sako: „Gera. Noriu tik dar daugiau kurti ir koncertuoti. Smagu, kai po koncerto prieina žmonės, nors ir be gėlių, bet norėdami pasakyti, kaip jautėsi klausydami vieną ar kitą dainą. Tai inspiruoja“.
Ištisus metus buvo daug repeticijų ir koncertų, tad šią vasarą Rusnė ir grupė atostogauja, mėgaujasi poilsiu, laisve, kaupia įspūdžius ir patirtis naujoms dainoms. Nuo rudens vėl intensyviai repetuos, gal kažką naujo įrašys.
Prieš koncertą Ramygaloje, Saulės Talačkaitės nuotr.
Grupės koncertas šių metų gegužę, Karinos Šarmavičiūtės nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
