Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pateikė Aplinkos ministerijai siūlymus keisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Tarp siūlymų – draudimas nuolat laikyti šunis pririštus.
„Tokia praktika vis dažniau vertinama kaip neatitinkanti šiuolaikinių gyvūnų gerovės standartų. Europos Parlamento priimtame reglamente dėl šunų ir kačių gerovės pabrėžiama, kad ilgalaikis pririšimas kelia reikšmingų gyvūnų gerovės problemų, riboja natūralų elgesį ir gali sukelti fizinius bei elgsenos sutrikimus“, – nurodo įstatymo pakeitimo iniciatoriai.
Taip pat įstatyme siūloma nustatyti maksimalų laiką, kiek gyvūnas gali būti paliekamas be žmogaus priežiūros.
Šunys vieni gyvena prie sodybų, o šeimininkai juos aplanko tik kas kelias dienas. Jeigu gyvūnui palikta vandens, maisto ir pastogė, dabartinis reguliavimas dažnai neleidžia konstatuoti pažeidimo, nors akivaizdu, kad socialiam gyvūnui tokios sąlygos neužtikrina visaverčio gyvenimo.
Norima peržiūrėti pavojingų ir kovinių šunų bei jų mišrūnų reglamentavimą. „Mūsų tikslas nėra nubausti kuo daugiau asmenų. Siekiame, kad įstatymas aiškiai apibrėžtų gyvūnų gerovės standartus, leistų vienodai vertinti pažeidimus ir suteiktų institucijoms realias galimybes apginti gyvūnus tais atvejais, kai šiandien teisinės priemonės yra nepakankamos. Kuo aiškesnis teisinis reguliavimas, tuo daugiau aiškumo turi ir gyvūnų laikytojai, ir pareigūnai, ir visuomenė“, – pabrėžia VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Kristina Ulienė.
Skelbiama, kad vienas svarbiausių siūlymų – nustatyti, kad gyvūnai būtų veisiami tik turint jų kilmę patvirtinančius dokumentus. Šiuo metu įstatyme veisėjas apibrėžiamas pirmiausia kaip leidimą turintis asmuo, tačiau VMVT siūlo aiškiai įtvirtinti, kad veisėju laikomas asmuo, kuris gyvūnus veisia siekdamas išlaikyti konkrečios veislės savybes.
Ši kryptis atitinka ir Europos Sąjungos politiką.
Įstatyme atsirastų ir tikslesnis apibrėžimas, kas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Šiuo metu griežtesni gyvūnų laikymo reikalavimai taikomi veiklą vykdantiems subjektams, kuriuos prižiūri VMVT, tačiau fiziniai asmenys dažnai patenka į teisinę pilkąją zoną.
Pavyzdžiui, komerciniams veisėjams nustatyti minimalūs plotai šunims ir katėms laikyti, numatyta pareiga užtikrinti šunų vedžiojimą, jeigu jie laikomi mažesnėse patalpose. Analogiški reikalavimai privatiems gyvūnų laikytojams nėra aiškiai reglamentuoti.
Norima, kad administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, kuriems pritaikomas draudimas laikyti gyvūnus, draudimas būtų taikomas ne konkrečiai rūšiai, o visai gyvūnų grupei – pavyzdžiui, naminiams augintiniams arba ūkiniams gyvūnams. Draudimas galiotų ir bendrą namų ūkį vedantiems šeimos nariams.
Dar vienas svarbus pakeitimas – kad draudimui laikyti gyvūnus pakaktų nustatyto žiauraus elgesio fakto, nebesiejant jo vien su konfiskavimo procedūra. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmuo žiauriai elgiasi su jam nepriklausančiu gyvūnu, tačiau jo konfiskuoti teisiškai nėra galimybės.
Toliau politiniu lygiu vyks svarstymai ir diskusijos, kokiems Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimams pritarti, o kokius atmesti.
UŽ inf.
