Rugpjūčio 8 d. paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 152-osios gimimo metinės.
Pirmosios Lietuvos Respublikos politikas, prezidentas A. Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Užulėnyje, Taujėnų valsčiuje. Mirė 1944 m. sausio 9 d. Klyvlende, JAV.
Sukakties proga Užulėnyje, prie Prezidento A. Smetonos paminklo, buvo surengta iškilminga pagerbimo ceremonija. Po jos renginys tęsėsi Prezidento A. Smetonos dvare, kur vyko mokslinė konferencija „A. Smetona ir jo epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“.
Renginiuose dalyvavo Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, rajono savivaldybės tarybos nariai.
Ukmergės kraštotyros muziejus skelbia, kad konferencijoje savo tyrimų įžvalgomis dalijosi pranešėjai iš Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto, Lietuvos istorijos instituto ir Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune.
Apie tarpukario Lietuvos vidaus politiką pasakojo dr. Ingrida Jakubavičienė, ekonomikos raidą – lektorius Andrius Grodis, švietimo raidos ypatybes – doc. dr. Saulius Kaubrys.
Pažymima, kad A. Smetonos priimti sprendimai tapo viena iš svarbiausių konferencijos teminių gijų, todėl daug dėmesio skirta prezidento laikysenai Lietuvos okupacijos išvakarėse ir išeivijoje.
Kaip pastebėjo dr. Norbertas Černiauskas, nors 1940 m. birželį A. Smetona planavo apsilankyti Vilniuje, likimas jį netikėtai nubloškė į visai kitą Europos pakraštį – į Lisaboną. Ši kelionė tapo ne tik to meto geopolitinių procesų atspindžiu, bet ir šalies, o kartu ir asmeninės tragedijos simboliu.
Apie planuotą apsilankymą Vilniuje plačiau pasakojo dr. N. Černiauskas, birželio 15-osios lemtingą apsisprendimą – dr. Artūras Svarauskas, mėginimus rasti savo vietą išeivių veikloje – prof. dr. Juozas Skirius.
Konferenciją organizavęs Ukmergės kraštotyros muziejus skelbia, kad siekta dar kartą atsigręžti į Pirmosios Lietuvos Respublikos istoriją, analizuoti, kokios aplinkybės lėmė anuomet priimtus sprendimus. Aktyvios diskusijos ir nuoširdus auditorijos įsitraukimas keliant aktualius klausimus liudija, kad nepatogių temų lieka vis mažiau, o noras suprasti praeitį įveikia tylą.
Po konferencijos renginio svečiai buvo kviečiami dalyvauti ekskursijoje Užugirio mokykloje.
Ukmergės kraštotyros muziejus dėkoja konferencijos pranešėjams ir dalyviams už prasmingas įžvalgas, diskusijas ir dėmesį šiam Lietuvos istorijos laikotarpiui.
UŽ inf.
