Genė VAITKŪNIENĖ
Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Šventupės padalinio vyresnioji bibliotekininkė
Jau ne pirmus metus Šventupės dvare organizuojama vaikų kūrybinė-edukacinė savaitė „Šventupiukai“ šiemet vėl pakvietė mažuosius į stovyklėlę, kupiną įvairiausių veiklų, netikėtų atradimų ir gerų emocijų.
Kad ir kiek vėliau, prasidėjus rugpjūčiui, atvėrėme duris vasarai, o kartu – ir knygai, kūrybai, gamtai, mokyklai, teatrui, draugystei bei svajonėms.
Stovykloje susitiko vaikai iš Šventupės, Vidiškių, Staškūniškio, Vilniaus. Netrukus nepažįstami veidai tapo draugais, o pirmasis nedrąsumas virto juoku ir pokalbiais.
Po pažinties kūrėme stovyklos atributiką – apyrankes, apžiūrėjome nuostabią dainaviškių moterų parodą „Pasakos skiautiniuose“. Bibliotekoje ieškojome knygučių pagal iliustruotas pasakas ir jas skaitėme.
Prie šaltinio prisiminėme Šventupės istoriją ir legendas. Kadangi oras lepino malonia šiluma, gaivinomės šaltu šaltinio vandeniu ir žaidėme dvaro parke.
Antrąją dieną dvare vaidinome pasaką „Našlaitė Elenytė ir Jonukas avinukas“ (rinkomės šią pasaką, nes tarp stovyklautojų buvo tikri Elenytė ir Jonukas). Vaikai tapo karaliais, avinukais, tarnais, šuniukais ir kitais pasakos veikėjais. Teatras suteikė daug smagių akimirkų, o kiekvienas norėjo kuo geriau įsijausti į savo vaidmenį.
Vėliau vaikai maudėsi upėje, rinko gamtines medžiagas, iš jų kūrė laivelius ir juos plukdė, statė smėlio tvirtoves ir pilis.
Kitos dvi dienos buvo skirtos mokyklai. Šiemet Vidiškių pagrindinė mokykla mini gražų – 125-erių metų – jubiliejų, todėl vaikai apžiūrėjo bibliotekoje surengtą mokinių piešinių parodą, skirtą šiai sukakčiai. Knygos lentynoje laukė istorija apie mokyklą – „Zuikis Puikis“. Perskaičius knygą prasidėjo patys įdomiausi pokalbiai – vaikai pasakojo apie savo mokyklas, draugus, mokytojus, prisiminimus ir tai, kas jiems mokykloje svarbiausia.
Vėliau aiškinomės, kas kuo norėtų būti užaugęs. O tada sulaukėme ypatingo svečio – kario savanorio Kęstučio Šeškaus iš Krašto apsaugos 805-os kuopos. Jis pasakojo apie savanorių veiklas, rodė amuniciją, mokė, kaip suteikti pirmąją pagalbą, orientuotis pagal kompasą, ir vaišino kareivišku maisto daviniu. Atsirado ne vienas, norintis tapti kareiviu.
Kitą dieną visi aplankėme Vidiškių pagrindinę mokyklą. Buvo įdomu sužinoti, kas joje vyksta vasarą, kai nėra nei mokinių, nei mokytojų. Pakeliui į mokyklą surengtas žygis leido pabūti gamtoje, stebėti augalus ir naminius paukščius – netrūko smalsių klausimų ir įspūdžių.
Mokykloje apžiūrėjome gražėjančias, dar dažais kvepiančias erdves, aplankėme muziejų. Mokyklos sode laukė žaidimai ir „senoviniai“ vaikų pietūs – su lupenomis virtos bulvės, agurkai ir ožkų pieno varškytė.
Paskutinioji stovyklėlės diena tapo šeimų pikniku. Labai džiaugiamės, kad į jį susirinko ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Vaikai galėjo pasidalyti tuo, ką per savaitę patyrė, kas labiausiai patiko, ką naujo sužinojo ir ką norėtų prisiminti dar ilgai.
Svarbiausia šios dienos dalis buvo svajonės. Vaikai užrašė savo norus ir troškimus. Vieni svajoja su šeima aplankyti gražias vietas, kiti – pamatyti krokodilą, keliauti, dažniau nueiti prie upės, turėti savo kambarį, išbandyti naujus dalykus. Vaikų svajonės – nuo visai paprastų iki didelių ir drąsių. Dabar jas išgirdo tėveliai, o kai kurias iš jų iki kitų metų stovyklėlės teks padėti įgyvendinti!
Stovyklėlė „Šventupiukai“ šiemet dar kartą parodė, kad vaikams vasarai nereikia labai sudėtingų pramogų. Kartais užtenka knygos, upės, draugo, smagaus žaidimo, galimybės pabūti gamtoje ir suaugusiojo, kuris išklauso.
Tikimės, kad kiekvienas vaikas išsinešė po mažą vasaros džiaugsmą, o kitą vasarą vėl susitiksime naujiems atradimams.
Nuoširdžiai dėkojame vaikams už jų smalsumą, kūrybiškumą, juoką ir atvirumą, tėveliams – už palaikymą ir dalyvavimą, o visiems, prisidėjusiems prie stovyklėlės, – už pagalbą kuriant vaikams gražią ir prasmingą vasarą.
Tegul svajonės, užrašytos paskutinę stovyklėlės dieną, iki kitos vasaros tampa gražiais prisiminimais ir įgyvendintais norais.
