Savaitgalį praūžusią audrą miesto gyventojai gal jau ir spėjo pamiršti – ją primena tik dar nespėti supjauti nuvirtę medžiai ir likęs tuščias didžiosios miesto vėliavos Pilies parke kotas. Tačiau tūkstančiai kaimo gyventojų vis dar likę be elektros ir patiria didžiulius nepatogumus bei nuostolius. Kadangi beveik visa privačių namų ūkių sistema šiandien priklausoma nuo elektros, jos netekimas reiškia, kad žmonės neturi vandens, neveikia šaldytuvai, prarandamos užšaldytos gėrybės, neveikia ir kaimo parduotuvės. Vėtra daug kur suplėšė ar net nupūtė šiltnamius, nuvertė lauko pavėsines. Medžiai virto ir ant pastatų bei automobilių.
Dar didesni ūkininkų, kai kurių verslininkų praradimai – antai Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvo kaimo parduotuvėse, jei elektra neatsiras dar kurį laiką, teks utilizuoti šaldytą produkciją. Nuostolių patiria galvijų, paukščių augintojai. Taujėnų dvaras paskelbė, kad dvaro parkas dėl audros padarytų nuostolių laikinai uždaromas lankytojams.
Žmonės puolė pirkti elektros generatorius. Tiesa tai – brangiai kainuojantis išsigelbėjimas.
Juo gaminama elektra nepaprastai brangi.
Ukmergėje, Vilniaus gatvėje, šalia penkiaaukščio augusi eglė „nusileido“ labai sėkmingai – nekliudė nei daugiabučio, nei gretimai esančio privataus namo.
ESO pirmadienį gyrėsi, kad visoje Lietuvoje dirba 260 elektros trikdžius taisančių brigadų. Tačiau realybėje tai reiškia vidutiniškai 4 brigados kiekvienai savivaldybei. Kaimo žmonės žinutėmis informuojami, kad be elektros teks būti dar kone savaitę – iki rugpjūčio 27–28 dienos.
Taigi savaitei kai kam teks keliauti į viduramžius – praustis ežele, pasišviesti žvake, o jei namuose neturi dujinės viryklės – dar ir maistą gamintis ant laužo. Negana to, kai kuriuose kaimuose nutrūko ir vienintelis civilizacijos saitas su pasauliu – telefono ryšis.
Tokia situacija – įrodymas, kad net be jokių diversijų labai lengva ketvirtį milijono Lietuvos atplėšti nuo pasaulio – tereikia kiek stipresnio vėjo.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas visą savaitgalį skelbė pranešimus apie nuveikiamus darbus – savaitgalį buvo šalinami pavojingiausi medžiai, o nuo sekmadienio ryto darbų apimtys didėjo.
Skelbiama, kad didžiausias krūvis teko Kauno apskričiai – čia per parą registruoti 465 pranešimai, arba daugiau kaip ketvirtadalis visų šalyje gautų pranešimų dėl nuvirtusių medžių. Vilniaus apskrityje registruoti 237 pranešimai, Utenos – 217, Alytaus – 191, kitose – gerokai mažiau.
Per pirmą parą po audros fiksuoti 93 atvejai, kai medžiai ar jų šakos buvo užvirtę ant automobilių, tiek pat – ant pastatų, dar 45 atvejais – ant elektros stulpų ar laidų.
„Po tokio masto audros darbai nesibaigia kartu su stipriu vėju. Įprasta, kad ir kitą parą iškvietimų skaičius išlieka didelis – žmonės ryte pamato audros padarinius, praneša apie pavojingai pasvirusius medžius ar nulūžusias šakas. Naktį, įvertinus darbo sąlygas ir pareigūnų saugumą, pirmiausia šalinome didžiausią pavojų keliančius medžius“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Tamulevičius.
Audros metu neišvengta ir skaudžių nelaimių Aukštaitijoje. Anykščių rajone, namo kieme, virtus medžiui žuvo vyras. Medis jį parbloškė į šalia buvusį tvenkinį. Kaune, parke, medis užvirto ant moters – ugniagesiai pašalino ją prispaudusias šakas ir perdavė medikams. Kėdainių rajone medis užvirto ant automobilio, kuriame buvo du žmonės – abu buvo sužeisti. Zarasų rajone vyras, važiuodamas dviračiu, kliudė nuvirtusį medį, apvirto ir buvo sužalotas. Jonavos rajone nežymiai nukentėjo ir du audros padarinius šalinę ugniagesiai gelbėtojai. Šalinant nuo važiuojamosios kelio dalies nuvirtusius medžius, juos kliudė pro šalį važiavęs automobilis. Ugniagesiams nustatyti nedideli sumušimai.
Šeštadienį Lietuvą užklupusios audros metu Bendrasis pagalbos centras sulaukė 24 427 skambučių – beveik penkis kartus daugiau nei įprastą savaitgalio dieną ir daugiausia per visą centro veiklos istoriją. Piko metu skambučių srautas siekė iki 14 skambučių per sekundę.
Atsižvelgiant į priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimų skaičių teigiama, kad šios audros padariniai bus bene didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius.
