Gamta turi savo dėsnius. Rudeniop, avių bandoms padidėjus, jas ima vis atkakliau puldinėti vilkai – medžioti mokosi paaugę vilkiukai, o vietos ūkininkai vis dažniau skambina pavojaus varpais. Auganti vilkų populiacija ir vis dažnesni jų išpuoliai prieš ūkio gyvūnus tampa rimtu išmėginimu. Nors gamtos apsaugos specialistai akcentuoja būtinybę saugoti biologinę įvairovę, kaimo gyventojai ir ūkio savininkai nuolat susiduria su realiais nuostoliais bei baime dėl savo turto.
Iššūkiai Telšių rajone
Apie tai, kokia yra reali situacija Telšių rajone ir su kokiomis problemomis susiduria vietos ūkininkai, pasakojo šio rajono Savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė. Jos teigimu, rajone nuolat šeimininkauja vilkai, o ūkininkų kreipimųsi skaičius tiesiogiai koreliuoja su vilkų šeimų aktyvumu. Ypač skundų padaugėja rudenį, kai vilkai moko jauniklius medžioti, todėl prašymų kompensuoti nuostolius skaičius išlieka didelis.
„Jei pernai situacija aštriausia buvo Viešvėnų ir Luokės seniūnijose, tai šiais metais išpuoliai fiksuojami Tryškių, Žarėnų bei Varnių seniūnijose. Dažniausiai pas mus nukenčia avys, ožkos ir veršeliai“, – vardijo V. Lukoševičienė.
Didelis išbandymas yra operatyvus reagavimas: savivaldybės komisijai privaloma skubiai nuvykti į vietą ir įvertinti žalą, tačiau kartais ūkininkai suardo įvykio vietą arba utilizuoja gyvūnus prieš atvykstant specialistams, todėl įvykis nefiksuojamas.
Palankus metas sustiprinti ūkį
Šalies ūkininkai vėl gali teikti paraiškas pasinaudoti parama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“. Paraiškos bus renkamos iki lapkričio 30 d.
Šiam kvietimui skirti 1 149 946 eurai, todėl tai puiki proga ūkininkams apsaugoti savo bandas.
Remiama veikla apima vielinių, juostinių ar mobilių tinklinių elektrinių aptvarų (taip pat su / be apsaugos nuo prasikasimo), elektros tiekimo įrenginių, stacionarių neelektrinių tinklinių aptvarų (su ar be elektrinės juostos priešais) įrengimą bei iki 4 mėnesių amžiaus kilmės dokumentus turinčių aviganių (iki 2 vienetų) įsigijimą.
Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę valdą ir laikantys avis, ožkas, galvijus iki 2 metų ar mėsines–pienines karves žindenes su prieaugliu iki 6 mėn. amžiaus lauke esančiose ganyklose.
Parama teikiama dotacijos forma: aviganiui įsigyti taikomas nustatytas vieneto įkainis, o kitoms apsaugos priemonėms – faktinių išlaidų kompensavimas. Finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o per visą 2023–2027 metų laikotarpį galima teikti vieną paraišką.
Didžiausia paramos suma tvorų ir elektros palaikymo įrenginiams siekia iki 10 tūkst. eurų, o įsigyjant ir šunis – iki 12 tūkst. eurų (be PVM). Vieno Podhalės aviganio įkainis siekia iki 1 tūkst. eurų, Vidurio Azijos aviganio – iki 850 eurų (be PVM).
Parama skiriama pareiškėjams, kurių projektai įgyvendinami tose savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Žemės ūkio ministerija kasmet patikslina tokių savivaldybių sąrašą. Šiemet jos paskirstytos tokia tvarka:
I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Lazdijų r., Molėtų r., Vilniaus r.
II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Anykščių r., Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Telšių r., Utenos r.
III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Jonavos r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r., Zarasų r.
Pasirengę padėti
Telšių rajonas šiemet pateko į antrą grupę. Prevencines priemones vertinančios teigiamai V. Lukoševičienės nuomone, jų efektyvumas labai priklauso nuo individualaus ūkio. Pasak jos, 5–6 vielų elektriniai aptvarai ar specialūs tinklai yra veiksmingiausi tada, kai yra tinkamai prižiūrimi – pjaunama žolė ir užtikrinama nuolatinė aukšta įtampa. O apsauginių šunų išlaikymas ir dresūra reikalauja specifinių žinių bei didelių laiko sąnaudų.
„Ūkininkai paramą apsaugos priemonėms nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos vertina palankiai, tačiau smulkesnieji neretai išsigąsta keliamų reikalavimų. Gaila, kad šia vertinga parama vis dar pasinaudoja nedaug ūkininkų, nors savivaldybės darbuotojai visada pasirengę padėti ir konsultuoti. Tikimės, kad šis paraiškų rinkimas sudomins ne vieną ūkininką“, – sakė skyriaus vedėja.
