Atliekų tvarkytojams dabar – intensyvus laikotarpis – šalia kapinių esantys konteineriai pildosi žaibiškai, juos išgabenti tenka kasdien. Deja, patirtis rodo, kad kapų lankytojai rūšiuoti nesivargina, o į žalienoms skirtas aikšteles pritempia atliekų iš sodo ir daržo.
Siekiant susidoroti su padidėjusiu atliekų srautu, šalies didmiesčių kapinėse atliekų išvežimo darbai suplanuoti net naktimis. Ukmergės autobusų parko, kuris mūsų rajone rūpinasi buitinių atliekų išvežimu, direktoriaus pavaduotojas Alvydas Želnys sako, kad tokių didelių problemų, kaip prie milžiniškų sostinės kapinių, pas mus nėra. Vis dėlto darbų apimtys taip pat išauga labai smarkiai.
A. Želnys pasakojo, kad tik pradėjus teikti šią paslaugą klaidų būta – buvo sunku nuspėti, kiek kartų prieš Vėlines padaugėja atliekų ir kiek kartų padidinti išvežimų reisus. Dabar tokių klausimų nebekyla – prie miesto kapinių prieš Vėlines konteineriai tuštinami kiekvieną dieną. Kadangi dienos metu dėl daugybės pastatytų automobilių šiukšliavežiams prie kapinių privažiuoti neįmanoma, konteineriai tuštinami anksti ryte.
Pavaduotojas atkreipia dėmesį, kad prie kapinių yra pastatyti ne tik plastikui, stiklui bei nerūšiuotoms atliekoms skirti, bet ir žaliųjų atliekų konteineriai.
Primena kad į žaliosioms atliekoms numatytas vietas reikia mesti tik kruopščiai išrūšiuotas atliekas. Negalima čia išmesti viso gėlių vainiko ar krepšelio. Vazonėlį ar vainiko karkasą būtina atskirti. Taip pat būtina atskirti plastikinius papuošimus, vielutes – natūralias medžiagas nuo dirbtinių.
Nuvytusios gėlės, lapai ir šakelės turi keliauti į žaliųjų atliekų konteinerius, o visa kita – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius.
Žaliųjų atliekų negalima mesti su visais maišais – būtina iš jų iškratyti.
Pasak pavaduotojo žaliųjų atliekų perrūšiavimu ir išvežimu į komposto aikštelę Ukmergėje rūpinasi miesto seniūnija. Kaimuose tuo rūpinasi seniūnijos. Prieš mirusiųjų pagerbimo šventes joms darbų taip pat labai padaugėja.
A. Želnys prašo tinkamai rūšiuoti ir žvakių indelius. Svarbiausia – pašalinti vaško likučius. Jei lieka parafino, žvakės tampa netinkamos perdirbti. Taip pat svarbu nepamiršti, kad stikliniai žvakių indeliai į stiklo konteinerį turi keliauti be dangtelių.
Ukmergės miesto seniūnas Žilvinas Dirsė, kuris koordinuoja, kad būtų laiku išgabentos prie kapinių esančiose aikštelėse kraunamos žaliosios atliekos, sako, kad šiuo metu susiduriama ne tik su jų rūšiavimo problema.
Papildomo darbo atsiranda ir dėl to, kad į žaliųjų atliekų aikšteles, kurios skirtos tik kapines prižiūrintiems lankytojams, ukmergiškiai veža žalienas ir iš savo kiemų. Apie tai praneša gyventojai. Nedrįsta pažeidėjų nufotografuoti, tad jų nubausti nepavyksta. Tiesa, kartais nereikia ir pranešimo, kad suprastum, jog žalienos tikrai ne nuo kapų – supuvę obuoliai, pomidorai, daržo atliekos tikrai ne iš kapinių. Randama žalienų ir dideliuose maišuose, o to negalima daryti – reikia iškratyti.
Pasak seniūno, nuo vienų kapinių per dieną išvežamos kelios žalienų priekabos.
„80 proc. žaliųjų atliekų į prie kapinių esančias aikšteles atgabenama iš privačių valdų“, – įsitikinęs seniūnas. Apgailestauja, kad namų savininkai nesivargina žalėsių kompostuoti – gal negražu, neskaniai kvepia. Nesivargina ir nugabenti jų į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Kopūstėliuose. Vis dėlto, seniūnas dėkingas visiems, kurie elgiasi tinkamai – gabena žalienas į tam skirtą vietą.
Kalbėdamas apie kitus kapų tvarkytojų įpročius, seniūnas atkreipia dėmesį ir į stiklines žvakes, kurias žmonės kažkodėl sustato prie rūšiavimui skirtų konteinerių. Nesuprasi, kodėl. Primena, kad žvakės, jei iš jų neišimtas viduje likęs parafinas, perdirbimui netinka ir turi keliauti į mišrių atliekų konteinerį.
Seniūnas sako, kad didysis darbymetis išvežant žalienas iš prie kapinių esančių aikštelių sulig Vėlinėmis nesibaigs – tęsis iki šalčių.
O kalbant apie mirusiųjų šventes džiaugiasi ir gražiomis iniciatyvomis, kai apleistus kapus pasisiūlo aptvarkyti mokiniai. Tokių pasiūlymų sulaukia kiekvienais metais. Seniūnijos darbininkai, artėjant mirusiųjų pagerbimo šventėms, pagal išgales taip pat tvarko bendras kapinių teritorijas.
Tvarkant kapus stebimos pamažu besikeičiančios tradicijos. Antai smėlio, kurio prieš keliolika metų prieš lapkritį seniūnija atgabendavo prie kapinių, jau nebeveža. Ir mados pasikeitė, ir požiūris. „Jei akmenėlių žmonės atsiveža, patys turėtų pasirūpinti ir smėliu“, – sako seniūnas. Pastebi, kad žmonės dabar stengiasi, kad tvarkyti kapus būtų kuo paprasčiau – mažėja ir medžių, ir krūmų, daugėja akmenimis uždengtų kapų.
Patarimais apie kapų tvarkymą dalinasi ir aplinkosaugininkai.
Pasak Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėjos Ramunės Burzdžiūtės, atliekų kiekį galima sumažinti prieš vykstant į kapines, įvertinus, ko iš tiesų reikia papuošti kapams ir ką galima panaudoti pakartotinai.
„Nebūtina kasmet pirkti naujų žvakidžių ar gausybės gėlių kompozicijų. Pavyzdžiui, kokybiška stiklinė žvakidė gali tarnauti ne vienus metus, o keičiant tik jos įdėklą susidaro gerokai mažiau atliekų. Mažiau vartodami – mažiau teršiame aplinką“, – sako ji.
Svarbu atsižvelgti ir į gėlių pasirinkimą. Dirbtinės puokštės dažniausiai gaminamos iš skirtingų medžiagų, todėl jas sudėtinga perdirbti.
kaltina žmones,kad meta lapus – bet medžių kapinėse nenori išpjauti. 4 pilnus 240l maišus lapų prigrėbiau aplink 6 kapavietes ir tai dar ne visi nukritę.