Spausdinti šį puslapį

Savaitės tėkmėj

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 

Gar­lia­vos dra­ma pra­ėju­sią sa­vai­tę pa­sie­kė kul­mi­na­ci­ją. Tie­sa, taip at­ro­do da­bar, nes jos tę­si­nys – vi­siš­kai ne­nu­spė­ja­mas.

O Lie­tu­va tik­riau­siai dar nie­ka­da taip ga­lin­gai ne­ūžė. Tik­riau­siai dar nie­ka­da ne­bu­vo to, kad ab­so­liu­čiai kiek­vie­nas pi­lie­tis tu­rė­tų tvir­tą nuo­mo­nę apie vie­ną įvy­kį. Ir ta nuo­mo­nė bū­tų tik dvie­jų spal­vų – juo­da ar­ba bal­ta.

La­bai aiš­kiai po­zi­ci­ją šiuo klau­si­mu iš­sa­kė da­nų vai­ko tei­sių gy­ni­mo ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai – to­kia, ko­kia bu­vo, vai­ko pa­ė­mi­mo ope­ra­ci­ja juos pa­šiur­pi­no, o pa­čią mū­sų vals­ty­bę pri­ver­tė pa­ma­ty­ti anaip­tol ne kaip Eu­ro­pos ša­lį. Da­nai net ne­su­ge­bė­jo pa­ly­gin­ti, ko­kio­je dar pa­sau­lio vie­to­je ga­lė­jo nu­tik­ti ana­lo­giš­kas reiš­ki­nys...

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja As­ta Le­o­na­vi­čie­nė sa­ko, jog su ko­le­go­mis ne kar­tą dis­ku­ta­vo šia te­ma, svars­tė, kaip pa­si­elg­tų ir pri­si­dė­tų vyk­dant pa­na­šų teis­mo spren­di­mą. Lig šiol to da­ry­ti tik­rai ne­te­ko. Vai­kus lai­ki­nai vals­ty­bės glo­bai te­ko im­ti tik sku­bos tvar­ka – ga­vus pra­ne­ši­mą apie gir­tau­jan­čius ar at­ža­las pa­li­ku­sius tė­vus.

„Ma­nau, kad ieš­ko­tu­me ki­to­kio ke­lio. Tik­riau­siai – pa­kai­ti­nės neut­ra­lios šei­mos, ku­riai lai­ki­nai pa­ti­kė­tu­me vai­ko glo­bą“, – svars­to ve­dė­ja.

Lie­tu­vo­je nu­vil­ni­jo pro­tes­tai prieš Ke­džio duk­ros ati­da­vi­mą mo­ti­nai.

Uk­mer­gė­je nie­kas nei pi­ke­ta­vo, nei svai­dė­si pa­reiš­ki­mais. Tik kraš­tie­tis mon­sin­jo­ras Al­fon­sas Sva­rins­kas ne­se­niai vy­ku­sia­me ren­gi­ny­je ra­gi­no vi­sus ko­vo­ti už mer­gai­tę.

Tuo tar­pu tre­čia­die­nį į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs uk­mer­giš­kis pra­ne­šė, kad ne­to­li to ren­gi­nio vie­tos, ties Kad­rė­nais, prie pa­ke­lės kop­lyt­stul­pio pa­ka­bin­ta lie­tu­viš­ka tri­spal­vė su vio­le­ti­niais kas­pi­nais. Žmo­gus ti­ki­no ne­sąs nei Ke­džio, nei Stan­kū­nai­tės rė­mė­jas, ta­čiau to­kie aki­brokš­tai jam at­ro­do tik­ras pa­si­ty­čio­ji­mas...

Kaip tik vi­są šią sa­vai­tę mi­ni­ma Vai­kų ap­sau­gos sa­vai­tė. Vie­na iš de­mok­ra­ti­nės vi­suo­me­nės iš­raiš­kų – vai­ko tei­sių pri­pa­ži­ni­mas.

Pa­grin­di­nis tarp­tau­ti­nis do­ku­men­tas, reg­la­men­tuo­jan­tis vai­ko tei­ses, – Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­ja, pri­im­ta 1989 m. Tai pir­ma­sis do­ku­men­tas, ku­ris nu­sta­to ci­vi­li­nes, po­li­ti­nes, eko­no­mi­nes, so­cia­li­nes ir kul­tū­ri­nes vai­kų tei­ses. Lie­tu­va Kon­ven­ci­ją ra­ti­fi­ka­vo 1995 m. Jo­je, be dau­ge­lio ki­tų, yra įtvir­tin­ta tei­sė į svei­ka­tos ap­sau­gą bei vai­ko da­ly­va­vi­mą spren­džiant jį lie­čian­čius klau­si­mus.

Ir dar vie­na šios sa­vai­tės at­min­ti­na die­na ta­ry­tum al­suo­ja Gar­lia­vos įvy­kiams į nu­ga­rą – penk­ta­die­nį mi­ni­ma Tarp­tau­ti­nė din­gu­sių vai­kų die­na...

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)