90-metis į viską stengiasi žiūrėti su humoru

Nuo­te­kų kai­me gy­ve­nan­tis Ro­mu­al­das Mar­kaus­kas va­sa­rio 5 die­ną mi­ni 90 me­tų ju­bi­lie­jų. Vie­nas sa­vo na­muo­se šei­mi­nin­kau­jan­tis vy­ras ne­sle­pia – gy­ve­ni­mas jam bu­vo dos­nus, vi­sa­da ap­lin­ki­nių bu­vo my­li­mas, o se­nat­vė­je ne­si­skun­džia nei svei­ka­ta, nei vai­kų dė­me­siu.                         

 

Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. Ro­mu­al­das Mar­kaus­kas šią sa­vai­tę mi­ni 90 me­tų ju­bi­lie­jų.


 

Di­džiau­sias gy­ve­ni­mo skaus­mas R. Mar­kaus­ką iš­ti­ko prieš tre­jus me­tus – mi­rė žmo­na Ona, su ku­ria nu­gy­ve­no vi­są am­žių, už­au­gi­no du sū­nus ir duk­rą. Su­tuok­ti­nė, pa­sak ju­bi­lia­to, tu­rė­jo auk­si­nes ran­kas – mez­gė, siu­vi­nė­jo. Ir da­bar jos siu­vi­nė­tais pa­veiks­lais pa­puoš­ti na­mai...

Ben­dra­am­žių – vis ma­žyn

R. Mar­kaus­kas sa­ko, kad jo ben­dra­am­žių ne­la­bai daug gy­vų be­li­kę. Ka­dais ben­dra­moks­liais bu­vę žy­mūs mū­sų kraš­tie­čiai: ne­se­niai 90 me­tų ju­bi­lie­jų mi­nė­jęs kal­bi­nin­kas Zig­mas Zin­ke­vi­čius ir Ana­pi­lin jau iš­ke­lia­vęs moks­lų dak­ta­ras Jo­nas Bal­že­kas.

Vi­si trys bu­vo gi­mę be­veik tuo pat me­tu. Juos sie­jo tvir­tas ry­šys: te­ko mo­ky­tis pa­ra­le­li­nė­je kla­sė­je An­ta­no Sme­to­nos gim­na­zi­jo­je, drau­ge iš Nuo­te­kų min­da­vo į Uk­mer­gę dvi­ra­čiais. Žie­mą nuo­mo­jo­si tą pa­tį kam­ba­rį Uk­mer­gė­je. Pa­šne­ko­vas pa­me­na – gim­na­zi­jos lai­kais te­ko vie­ną kam­ba­rį nuo­mo­tis ir su dar vie­nu gar­siu uk­mer­giš­kiu Al­fon­su Sva­rins­ku. Jis mo­kė­si me­tais aukš­tes­nė­je kla­sė­je.

Tuo tar­pu R. Mar­kaus­kui ne­bu­vo lem­ta baig­ti ne tik aukš­tų moks­lų, bet ir gim­na­zi­jos. Mi­rė tė­vas ir tuo­me­tis gim­na­zis­tas ta­po ūkio gal­va. Sa­ko, tė­ve­lis ūki­nin­ka­vęs ne­to­li Nuo­te­kų, val­dęs ke­lio­li­ka hek­ta­rų že­mės, bu­vęs ga­na pa­žan­gus, tu­rė­jęs ku­lia­mą­ją, ar­pus ir ki­tas ūky­je rei­ka­lin­gas ma­ši­nas.

Ta­čiau pa­šne­ko­vas vi­sai ne­si­gai­lin­tis, kad di­de­lių moks­lų baig­ti ne­pa­vy­ko – gy­ve­ni­me se­kė­si ge­rai jam ir taip. Po­ka­rio me­tais trū­ko raš­tin­gų žmo­nių, tad jau­nuo­lis bu­vo pa­kvies­tas bu­hal­te­riau­ti ko­lū­ky­je. Vė­liau bai­gė bu­hal­te­rių kur­sus ir vi­są am­žių iki pat pen­si­jos pra­dir­bo ko­lū­kio, o vė­liau – ta­ry­bi­nio ūkio bu­hal­te­riu.

Mėgs­ta pa­juo­kau­ti

Žmo­nos R. Mar­kaus­kas taip pat to­ly­bė­se ne­ieš­ko­jo – ve­dė į Nuo­te­kus iš Uk­mer­gės at­vy­ku­sią mo­ky­to­ją Onu­tę. Vė­liau, kai gi­mė vai­kai, pas sa­ve gy­ven­ti pa­si­kvie­tė ir žmo­nos ma­mą. Vi­siems vie­tos pa­ka­ko sa­vo sta­ty­ta­me ne­di­de­lia­me na­me. „La­bai ge­rai su­tar­da­vau su uoš­ve. Par­ei­da­vau iš dar­bo, ji pa­pra­šy­da­vo pa­sa­ko­ti, kaip se­kė­si, at­si­sės­da­vau ir pa­sa­ko­da­vau. Kai vy­res­nis klau­sia, tu­ri tuo džiaug­tis“, – įsi­ti­ki­nęs vy­ras. Pri­si­me­na, žmo­na juo­kais net mes­tel­da­vo, esą ge­riau jam bū­tų že­ny­tis su ma­ma, ne su ja...

R. Mar­kaus­kas sa­ko ne tik su uoš­ve, bet ir su vi­sais žmo­nėm ge­rai su­tar­da­vęs. Gal to­dėl, kad vi­sa­da mėg­da­vęs pa­juo­kau­ti. Pa­rei­gos ūky­je jo bu­vo svar­bios, bet, ma­no, ne tik dėl to daug bi­čiu­lių tu­rė­jo. Pri­si­me­na me­tus, kai net 12 kar­tų me­tuo­se ves­tu­vė­se te­ko da­ly­vau­ti...

Ly­dė­jo sėk­mė

Min­ty­se var­ty­da­mas sa­vo gy­ve­ni­mo kny­gos la­pus, 90-me­tis ju­bi­lia­tas pa­ste­bi, kad sun­kiau­siais, oku­pa­ci­jos pra­džios me­tais, jį ly­dė­jo sėk­mė. Pa­vy­ko ir trė­mi­mo, ir mo­bi­li­za­ci­jos iš­veng­ti. Nuo mo­bi­li­za­ci­jos iš­gel­bė­jo dar­bas gi­ri­nin­ki­jo­je ir įvai­rūs at­si­tik­ti­nu­mai.

O dir­bant ūky­je ar į par­ti­ją ne­bu­vo vi­lio­ja­mas, juk už­ėmė ne­blo­gas pa­rei­gas? R. Mar­kaus­kas ti­ki­na – apie tai jo­kios kal­bos ne­bu­vę. Kol Nuo­te­kuo­se bu­vo ko­lū­kis, fi­nan­siš­kai bu­vo sun­ku, pas­kui bu­vo įkur­tas ta­ry­bi­nis ūkis. Pa­gal to me­to tvar­ką al­gos dar­bi­nin­kams bu­vo ge­ro­kai pa­kel­tos, o ta­ry­bi­nis ūkis su­kles­tė­jo. Ėjo pa­šne­ko­vas dar­bo­vie­tė­je ir prof­są­jun­gos sek­re­to­riaus pa­rei­gas. Te­ko įvai­rius da­ly­kus su val­džia de­rin­ti. Pri­si­me­na, kai mi­rė vi­sų apy­lin­kė­je ge­rbia­mas kle­bo­nas, žmo­nių pa­pra­šy­tas ėjo su ko­lū­kio val­džia tar­tis, kad iš dar­bo at­leis­tų dėl lai­do­tu­vių. Tie­sa, ta­da at­sa­ky­mas bu­vęs nei­gia­mas...

Į pen­si­ją – prieš 30 me­tų

Bū­da­mas 60-ies – ly­giai prieš tris de­šimt­me­čius – R. Mar­kaus­kas iš­ėjo į pen­si­ją, tai­gi vi­są Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės lai­ką jam jo­kio­je tar­ny­bo­je dirb­ti ne­te­ko. Ta­čiau įvai­rių dar­bų, sa­ko, pa­kak­da­vę ir apie na­mus.

Po žmo­nos mir­ties, kai li­ko vie­nas, lais­va­lai­kį vy­ras lei­džia skai­tyda­mas, žiū­rė­da­mas te­le­vi­zo­rių. Gy­ve­nant kai­me ne­ma­žai ir kas­die­ni­nių rū­pes­čių: kros­nį pa­si­kur­ti, van­dens pri­neš­ti, val­gyt pa­si­ga­min­ti, na­mus ap­si­tvar­ky­ti.

Džiau­gia­si, kad daž­nai ap­lan­ko vai­kai Na­ri­man­tas, Aud­ro­nė, Va­len­ti­nas bei anū­kai. Kar­tais pa­šne­ka te­le­fo­nu su drau­gais. Tik kad vie­nas po ki­to jie vis trau­kia­si...

Eu­ras ne­bau­gi­na

R. Mar­kaus­kas per­gy­ve­no ne vie­ną va­liu­tą. Ge­rai pri­si­me­na „sme­to­ni­nius“ li­tus. Sa­ko, jog la­bai stip­rus pi­ni­gas bu­vęs. At­si­me­na – kvies­da­vo į bul­via­ka­sį pa­gal­bi­nin­kus, o už vi­sos die­nos dar­bą duo­da­vo pa­val­gy­ti ir vie­ną li­tą. Tai esą bū­da­vęs dos­nus at­ly­gis. Pri­si­me­na vai­kys­tė­je val­gy­tus le­dus, ku­rie kai­na­vo 5 cen­tus.

Kai Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta so­vie­tų, at­si­ra­do rub­liai. Pas­kui trum­pam už­ėjo vo­kie­čiai ir įve­dė mar­kes, o ta­da – vėl ru­sai ir pu­sei am­žiaus nu­si­sto­vė­jęs rub­lis. Lie­tu­vai at­ga­vus ne­pri­klau­so­my­bę bu­vo įves­ti lai­ki­ni pi­ni­gai, ku­riems pri­li­po „vag­nor­kių“ pa­va­di­ni­mas. Ta­da – li­tas.

Bu­vu­siam bu­hal­te­riui vos dau­giau nei prieš mė­ne­sį įves­tas eu­ras di­de­lės bai­mės ne­kė­lė. Ma­no – vi­si grei­tai pri­pra­sim...

R. Mar­kaus­kas pri­si­pa­žįs­ta daž­nai su­lau­kian­tis pa­gy­ri­mų dėl pui­kios iš­vaiz­dos. Ap­lin­ki­niams at­ro­do, kad jis ne­sens­ta, o jau 90 me­tų pa­gal iš­vaiz­dą tik­rai nie­kas ne­duo­da.

Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad ge­riau­sias jo il­go ir pil­na­ver­čio  gy­ve­ni­mo va­rik­lis – hu­mo­ras. Į vis­ką vi­są am­žių sten­gė­si žiū­rė­ti su šyp­se­na, o nuos­kau­das nu­leis­ti juo­kais.

Vil­ma NEMUNAITIENĖ

 2015-02-06-1 straipsnio 2 nuotr


 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Informacija apie parengtą elektros tinklų teritorijų planą. UAB GG LTU S1 yra parengusi 4999 kW galios saulės elektrinės Sodų g. 1, Šemetiškių k., Deltuvos sen., Ukmergės r. sav. elektros tinklų teritorijų planą. Su planu galima susipažinti plano rengėjo internetiniame puslapyje . Dėl papildomos informacijos kreiptis į UAB GG LTU S1 įgaliotą atstovę Poliną Kuznetsovą, el. p. polina.kuznetsova@greengenius.com

Vilkmerge restoranas

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Aistra

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų