Antano Smetonos gimnazija švenčia gražų jubiliejų.
Į salę suguža tautiniais drabužiais vilkį aukštaičiai, žemaičiai, dzūkai ir suvalkiečiai – kartą metuose Antano Smetonos gimnazija virsta visa Lietuva. Gimnazistai pristato keturis regionus. Su jų tarme, dainomis, šokiais, valgiais ir papročiais.
Pradžioje kiekvieno regiono atstovai pademonstruoja savuosius. Po to sava šnekta kviečia užsukti į jų „namus“ – į kiekvieno regiono gyvenimus. Iki vėlaus vakaro kilnojasi šokėjų kojos, plyšauja dainos, tarsi gyva muzika skamba visos Lietuvos šnekta.
„Tautinės vakaronės gimnazistai labai laukia ir visi jai noriai ruošiasi“, – sako šventės sumanytoja ir organizatorė muzikos mokytoja Jūratė Martinkutė. Laukia ne tik jos – ir Vasario 16-osios, ir Kovo 11-osios. Tuomet tautiniais kostiumais vilkį ateina mokytojai.
O Laisvės gynėjų dieną gimnazijoje sumirga žvakelių šviesa, netolima istorija atgyja spektakliuose ir etiuduose.
Kas įpareigoja Antano Smetonos gimnazijos mokytojus sėti jaunų žmonių širdyse lietuviškumo ir patriotiškumo sėklas, ugdyti meilę Tėvynei?
Globojo prezidentas
Šįmet laukiant mūsų gimnazijos įkūrimo 75-mečio ir gražinant mokyklą, viename iš kabinetų atšoko sudrėkusio tinko gabalas. Po juo išryškėjo neįprastas skulptūrinis vaizdas. UAB „Baltukmės statyba“ dažytojos Julijos Safronovos rankoje sustojo teptukas: gimnazijos pastatas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, tad po sienos tinku ar tik nebus koks istorinis palikimas?
Ir iš tiesų, ėmė ryškėti kryžius bei Antano Smetonos atvaizdas.
Lietuvos prezidentas A. Smetona buvo gimnazijos finansinis rėmėjas ir globėjas. Šią švietimo įstaigą jis pasirinko todėl, kad ji buvo jo gimtajame krašte.
Iki 1938 metų gimnazija gyvavo dabartinės Specialiosios mokyklos pastate. Jos buvo gana kuklios. Tačiau gimnaziją pradėjus globoti prezidentui buvo pastatytas naujas pastatas – tas, kuriame gimnazija įsikūrusi ir šiandien.
Projektą jam parengė vėliau nusipelniusiu Lietuvos architektu tituluotas Feliksas Bielinskis.
Amžininkai prisimena, jog kai pastatas buvo baigtas, jo žiūrėti ėjo visa Ukmergė. Tai buvo rūmas. Stogas – raudonų čerpių, koridorių grindys – metlacho plytelių, klasių – ąžuolo parketo. Ypač gražiai buvo išpuošti pirmojo ir antrojo aukštų vestibiuliai.
Tada gimnazijai buvo suteiktas ir Antano Smetonos vardas. Antrajame aukšte atsirado ir jo bareljefas, kurio autorius – architektas Bernardas Bučas.
Vėliau mokyklos globėjo atvaizdai papuošė ir klases. Klasės priekyje – lipdytinis kryžius, priešingoje pusėje – prezidento portretas.
Tapo kultūros židiniu
Tuometiniai gimnazistai brangino ir tausojo savo mokslo židinį.
„Vaikščiojome apsiavę šlepetėmis, nes klasių grindys buvo išklotos parketu ir išvaškuotos“, – prisimena vienas iš gimnazijos absolventų, lietuvių kalbininkas, profesorius Zigmas Zinkevičius.
Auklėtiniai bei mokytojai ne tik saugojo savo mokyklos sienas, bet ir stengėsi pateisinti jos globėjo A. Smetonos vardą – čia buvo mokoma patriotizmo ir meilės savo Tėvynei dvasia.
„Mums buvo diegiama Tėvynės meilė ir krikščioniška dora. Gyvenimo kelrodžiu laikytas šūkis Dievui ir Tėvynei. Be mokymosi klasėje dar buvo turininga užklasinės veiklos sistema: daug įvairių būrelių (literatūros, žodynininkų, net aviamodeliuotojų, sklandytojų, fotografavimo), veikė skautų, ateitininkų ir kitos jaunimo organizacijos. Gimnazijoje buvo dedami tvirti asmenybės ugdymo pagrindai, kurių svarbiausios nuostatos išliko visą gyvenimą“, – prisimena žymus kalbininkas.
Antano Smetonos vardo gimnazija tapo ir visos Ukmergės kultūros ir švietimo Meka. Joje vyko kultūriniai renginiai, susitikimai su žymiais žmonėmis. Čia eiles skaitė mūsų literatūros klasikė Salomėja Nėris (jos vyras B. Bučas suprojektavo mokyklos globėjo bareljefą bei ornamentais puoštus fontanėlius, kurie visus džiugina ir šiandien).
Atkūrė pokario absolventai
Tačiau viską nubraukė karas ir bolševikų okupacija. Gimnazijos pavadinime nebeliko A. Smetonos vardo, klasėse – jo bareljefo ir kryžių. Nebeliko ir senosios dvasios. Tikybos pamokos buvo panaikintos, uždrausta malda prieš pamokas ir po jų, imta organizuoti viešas paskaitas apie komunizmą.
Lietuvai vėl tapus laisva, gimnazijai buvo grąžintas A. Smetonos vardas. Tačiau jo portretus vis dar slėpė storos tinko sienos.
2000-aisiais susirinkę 1945 metų laidos gimnazijos abiturientai nutarė bent iš dalies atkurti tai, kas sunaikinta. Iniciatyvos ėmėsi buvę klasių seniūnai Sofija Jelionienė ir berniukų gimnazijos klasės auklėtojo sūnus Romualdas Baltrušis.
„Tai buvo šios laidos dovana“, – prisimena tuometė gimnazijos direktorė Liucija Dzigienė. Pasak jos, aktų salėje vyko gimnazijos atkūrimo grupės posėdis. Jame dalyvavo Švietimo skyriaus ir Švietimo ministerijos atstovai. Staiga atsidarė durys, o tarpduryje – du vyrai, nešę didžiulį paveikslą. Tai buvo šios gimnazijos absolventas Vladas Karatajus su sūnumi.
„Kai jie į mus atsuko paveikslą, pamatėme, kad tai Smetonos portretas“, – prisimena L. Dzigienė.
Vėliau buvo atkurtas triptikas su A. Smetonos bareljefu antrojo aukšto vestibiulyje.
Šiandien storos tinko sienos atvėrė dar vieną mokyklos globėjo atvaizdą. „Ir anksčiau renovuojant, tvarkant pastatą buvo aptikta įvairių istorinių puošybos elementų – kryžių, Vyčio ženklų. Simboliška, kad prieš mūsų gimnazijos jubiliejų atsidengė ir jos globėjo horeljefas“, – pastebėjo gimnazijos vadovas Adolfas Girdžiūna.
Atgimė dvasiškai
„Gal tai angelas saugo mus“, – dainuoja gimnazistai savo mokyklos himną. Istorija nesugriovė iki pamatų gimnazijos, nepavertė jos sandėliu, o svarbiausia – joje gyvuoja geroji tautinio ugdymo dvasia. Čia vyksta ne tik tautinės vakaronės, bet ugdomi humaniški bei bendražmogiški įgūdžiai.
Graži gimnazijos draugystė užsimezgė su Lietuvos neįgaliųjų sąjunga bei „Ryto“ specialiąja mokykla. Gimnazistai lanko neįgalius bendraamžius, rengia jiems labdaros bei paramos akcijas.
Auklėtiniai bei auklėtojai kartu susėda „Prie balto Kūčių stalo“, susirenka į gimnazijos absolvento poeto Vlado Šlaito skaitymus, pasikviečia jaunus kūrėjus, jėgas išmėgina kasmetinėse olimpinėse sporto žaidynėse.
Tradicine tapo aktyvi ekologinė veikla. „Upelis mūsų – 99 metus“. Su tokiu šūkiu gimnazistai kas pavasarį išeina prie Vilkmergėlės. Žemės dieną jie švarina upelio krantus.
Šįmet gimnazija įkūrė „Gabių vaikų sambūrį“. Į jį ateina gabiausi, išmoningiausi, talentingiausi.
Talentai – Lietuvai
Antano Smetonos gimnaziją baigė daug Lietuvoje ir pasaulyje garsių žmonių. Kas nematė klasika tapusio miuziklo „Velnio nuotaka“ ir jo davatkėlės Uršulės, kurią įkūnijo gimnazijos absolventė aktorė Regina Varnaitė? Zigmą Zinkevičių, kuris niekada nebuvo atitrūkęs nuo Ukmergės bei savosios mokyklos, bei jo „Lietuvių kalbos istoriją“ žino visa Lietuva.
Istorikas Vytautas Lesčius, kalbininkė, socialinių mokslų daktarė Liuda Kadžytė-Kuzavinienė, vadovėlių autorė, profesorė tautosakos tyrinėtoja Bronislova Kerbelytė, mokslininkas filosofas ir politologas Evaldas Nekrašas, dailininkas Vladas Karatajus, dailininkas E.Varnas, kuris sukūrė ant Ukmergės centre stovinčio paminklo „Lituania Restituta“ vaidilutės horeljefą, chemikas, fizinių mokslų daktaras Romualdas Baltrušis, filologas, pedagogas Henrikas Zabulis, monsinjoras kunigas Alfonsas Svarinskas, poetas Vladas Šlaitas... Sunku išvardyti visus juos ir jų nuopelnus Lietuvai.
Nėra abejonės – jų daugės...
Jūratė REINARDAITĖ
Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja
Buvę mokytojai.
Gimnazijos atidarymas.
