Brazilijoje pabuvojo futbolo pasakoje

Uk­mer­giš­kio Gied­riaus Ju­zė­no sva­jo­nė iš ar­ti ste­bė­ti Bra­zi­li­jo­je vy­ku­sį pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tą iš­si­pil­dė su kau­pu. Jį vy­ras va­di­na ne­pa­mirš­ta­ma šven­te fut­bo­lo aist­ruo­liams, ku­rių emo­ci­jos mil­ži­niš­kuo­se sta­dio­nuo­se ir už­tvin­dy­to­se gat­vė­se at­si­vė­rė vi­sai ki­to­mis spal­vo­mis.

 

 

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuotr. Gied­rius Ju­zė­nas Bra­zi­li­jo­je įgy­ven­di­no sa­vo sva­jo­nę.


 

Bra­zi­li­jo­je Gied­rius da­ly­va­vo aš­tunt­fi­na­lio var­žy­bo­se tarp Pran­cū­zi­jos ir Ni­ge­ri­jos bei ket­virt­fi­na­lio, ku­rio­se žai­dė Ar­gen­ti­na su Bel­gi­ja. San Pau­lo sta­dio­ne žiū­rė­jo ir pus­fi­na­lį – ja­me rung­ty­nia­vo ar­gen­ti­nie­čiai ir olan­dai.

Bi­lie­tas į pus­fi­na­lį at­si­ė­jo 1000 do­le­rių. Jį įsi­gi­jo ne Lie­tu­vo­je, kaip ki­tus, o čem­pio­na­to me­tu. At­vi­rau­ja, jog į kai ku­rias var­žy­bas įpras­tų ir bi­lie­tų „iš ran­kų“ kai­nos sky­rė­si iki 20 kar­tų: „Te­ko gir­dė­ti, kad į tą pus­fi­na­lį ir 5000 do­le­rių kai­na­vo. Ta­čiau po­li­ci­ja aky­lai ste­bė­jo tuos, ku­rie ne­le­ga­liai ban­dė par­duo­ti. Ma­tėm, kai areš­ta­vo vie­ną vy­rą. Bet slap­tai par­duo­da­mus bi­lie­tus tik­rai įsi­gi­jo ne vie­nas.“

Gied­riui te­ko ma­ty­ti Bra­zi­li­jos fut­bo­li­nin­kų, kaip pats sa­ko, „gė­din­gą pra­lai­mė­ji­mą“ vo­kie­čiams Be­lo Ho­ri­zon­tės mies­te. No­rė­jo pa­pul­ti ir į fi­na­lą, vy­ku­sį Rio de Ža­nei­re. Ta­čiau dėl bi­lie­to la­biau pa­si­se­kė kar­tu at­vy­ku­siam drau­gui. Už bi­lie­tą jis su­mo­kė­jo 3000 do­le­rių. Tuo me­tu kai ku­riems ap­suk­ruo­liams fi­na­las kai­na­vo ir 13 tūks­tan­čių...

Gy­ve­no ma­ši­no­se

Įspū­džių, ap­si­sto­jus šia­me mies­te, ša­lia vie­no gar­siau­sių pa­sau­ly­je – Ko­pa­ka­ba­nos pa­plū­di­mio, ir taip už­te­ko. „Į fi­na­lą ar­gen­ti­nie­čių tiek daug pri­va­žia­vo, kad ne­til­po vieš­bu­čiuo­se, – pa­sa­ko­ja vy­ras. – Pro sa­vo kam­ba­rio lan­gus ma­tėm gat­vę, nu­sė­tą jų au­to­mo­bi­liais. Jie ten lei­do lai­ką, ma­tę da­ry­da­vo­si – tie­siog gy­ve­no ma­ši­no­se.“ Var­žy­bos ro­dy­tos di­džiu­liuo­se ek­ra­nuo­se pa­plū­di­miuo­se, o sir­ga­lių el­ge­sys su­ža­vė­jo: „Vi­si la­bai vie­nin­gi, kas va­ka­rą skam­bė­jo gra­žios, me­lo­din­gos ar­gen­ti­nie­čių fut­bo­lo skan­duo­tės.“

Čem­pio­na­to var­žy­bos vy­ko dvy­li­ko­je sta­dio­nų. „Vi­si, ku­riuo­se bu­vau, – di­din­gi, įspū­din­gi, la­bai tvar­kin­gi. Kai ku­riuo­se per var­žy­bas bū­da­vo apie 70 000 žiū­ro­vų. Vis­kas ge­rai or­ga­ni­zuo­ta, jo­kių spūs­čių. Ran­ki­nes tik­ri­no rent­ge­no apa­ra­tu, o aš tu­rė­jau to­kią dū­dą... Bet ne­įsi­ne­šiau – ne­lei­do, kad ne­bū­tų pa­ša­li­nių gar­sų“, – šyp­so­si Gied­rius.

Lie­tu­vą ži­no

Anot pa­šne­ko­vo, čem­pio­na­to me­tu mies­tų gat­vės bu­vo per­pil­dy­tos, vi­sur be­ga­lė žmo­nių, dau­gy­bė pa­rei­gū­nų. „At­mos­fe­ra iš­ties ypa­tin­ga, nes žmo­nės iš įvai­riau­sių pa­sau­lio kam­pe­lių, at­vy­kę žiū­rė­ti įspū­din­gos fut­bo­lo šven­tės, ir bu­vo nu­si­tei­kę šven­tiš­kai. Pa­tys bra­zi­lai drau­giš­ki, la­bai mėgs­ta eu­ro­pie­čius. Lie­tu­vą jie ži­no per krep­ši­nį – tai nu­ste­bi­no, nes nė vie­noj ki­toj eg­zo­tiš­kes­nėj ša­ly apie mus ne­gir­dė­ję“, – da­li­ja­si įspū­džiais.

Tie­sa, Gied­riaus tei­gi­mu, kal­ban­čių­jų an­gliš­kai Bra­zi­li­jo­je – ma­žu­ma: grei­čiau su­si­šne­kė­si por­tu­ga­liš­kai.

Sir­ga­liai ne­si­pe­šė

Vy­ras įsi­ti­ki­no ir „tra­di­ci­ne“ prieš­prie­ša tarp Bra­zi­li­jos ir Ar­gen­ti­nos sir­ga­lių. „Sėk­mės vie­ni ki­tiems tik­rai ne­lin­ki, – pa­ste­bė­jo jis. – Ypa­tin­gai įstri­go: pra­de­da skam­bė­ti ar­gen­ti­nie­čių skan­duo­tė, o kai vi­sas sta­dio­nas nu­ty­la – iš­kart prie­ši­nin­kai jiems at­gal skan­duo­ja...“

Šmaikš­čios ar ma­žiau drau­giš­kos dai­nos kė­lė šyp­se­ną ir pa­tiems sir­ga­liams, ir tu­ris­tams. Gied­rius sa­ko, jog ar­gen­ti­nie­čiams bu­vo ypač sma­gu „pa­si­kan­džio­ti“, Bra­zi­li­jai 7:1 pra­lai­mė­jus vo­kie­čiams.

„Ta­čiau ka­dan­gi daug ap­sau­gos, su­ka­rin­tos po­li­ci­jos, jo­kių muš­ty­nių ne­te­ko ma­ty­ti. Ir iki sta­dio­no rei­kė­da­vo ne vie­ną pa­tik­rą pra­ei­ti. Po šių var­žy­bų gal­vo­jau, kad ga­li bū­ti muš­ty­nės. O dar pats bu­vau su Bra­zi­li­jos marš­ki­nė­liais... Bet nu­va­žia­vus į Be­lo Ho­ri­zon­tės cen­trą, ka­vi­nė­se, ba­ruo­se bra­zi­lai ben­dra­vo su vo­kie­čiais, juos pa­tys svei­ki­no. Ne­ma­čiau ver­kian­čių, nu­si­vy­lu­sių bra­zi­lų“, – pa­sa­ko­ja vy­ras.

Va­di­na šven­te

Iš Uk­mer­gės ki­lęs, Vil­niu­je gy­ve­nan­tis 36 me­tų Gied­rius – di­de­lis fut­bo­lo ger­bė­jas, kar­tais ir pats žai­džian­tis sen­jo­rų ly­go­je.

Vy­ras džiau­gia­si Bra­zi­li­jo­je įgy­ven­di­nęs vie­ną sa­vo sva­jo­nių. O čem­pio­na­to fi­na­le pri­si­pa­žįs­ta no­rė­jęs ma­ty­ti Ar­gen­ti­ną ir Bra­zi­li­ją...

„Kai ma­tai tą spek­tak­lį gy­vai, jo­kių in­tri­gų, kaip kad ka­me­ros kar­to­ja, ana­li­zuo­ja... Aiš­ku, klai­dų pa­ma­tai, bet mes vis­kuo gro­žė­jo­mės“, – ly­gi­na jis.

Ap­si­lan­kė ir ša­lies sos­ti­nė­je Bra­zi­li­jo­je, ku­ri „pa­si­ro­džiu­si ny­ko­ka“: „Pats cen­tras – tik vals­ty­bi­nės įstai­gos, ne­la­bai yra ba­rų, ka­vi­nių. Žmo­nės po rung­ty­nių ei­da­vo į pre­ky­bos cen­trus ir ten val­gy­da­vo. Kai­nos sos­ti­nė­je ypa­tin­gai di­de­lės – ki­tuo­se mies­tuo­se per­pus ma­žes­nės.“

Žie­ma – karš­ta

Nors Bra­zi­li­ja pri­pa­žin­ta kaip ša­lis, kur di­džiau­sia so­cia­li­nė ne­ly­gy­bė tarp varg­šų ir pa­si­tu­rin­čių­jų, did­mies­čiuo­se to­kių kon­tras­tų lie­tu­vis ne­pa­ste­bė­jo: „Ten, kur mes bu­vom, žmo­nės pa­kan­ka­mai ge­rai gy­ve­na, pra­gy­ve­ni­mo ly­gis aukš­tas. Vi­sur tvar­kin­ga, šva­ru, daug be­si­tvar­kan­čio per­so­na­lo – gal dėl to, kad yra vi­so­kio plau­ko tu­ris­tų.“

Ša­ly­je, kur lai­ko skir­tu­mas su Lie­tu­va – 6 va­lan­dos, Gied­rius sa­ko pa­te­kęs į bra­zi­liš­ką žie­mą. Ali­nan­čios kait­ros „ne­ap­ti­ko“, o va­ka­rais bū­da­vo 18–20 laips­nių ši­lu­mos. Tiek pas juos – jau vi­dur­žie­mis.

Ke­lio­nių ne­ga­na

Ke­lio­nės – vie­nas di­džiau­sių vy­ro po­mė­gių. Be dau­gy­bės ki­tų ša­lių ap­lan­kė Mek­si­ką, Ku­bą, Ve­ne­su­e­lą, Gva­te­ma­lą, Etio­pi­ją, Hon­kon­gą, Fi­li­pi­nus... Mėgs­ta pa­žin­ti to­li­mų kraš­tų kul­tū­rą, val­gius.

Aist­rin­ga ke­liau­to­ja – ir Gied­riaus žmo­na Kris­ti­na.

Sve­tur lie­tu­vis ver­žia­si ir iš­ban­dy­ti eks­tre­ma­lią van­dens spor­to ša­ką – jė­gos ait­va­rus. „Ieš­kom ša­lių, kur vė­jas di­de­lis. Bu­vom Zan­zi­ba­re, Viet­na­me, Bar­ba­do­se, ke­ti­nam vyk­ti į Pa­na­mą“, – pa­si­da­li­jo pla­nais.

Autorė: Vai­do­tė ŠANTARIENĖ

2014-08-01-5 straipsnio 2 nuotr 2014-08-01-5 straipsnio 3 nuotr 2014-08-01-5 straipsnio 4 nuotr 2014-08-01-5 straipsnio 5 nuotr


 

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų