Autorės nuotr. Kazys Grybauskas Parlamente dirba nuo pavasario.

Šie po­li­ti­kui iš­sa­ko ne tik pro­ble­mas – at­ve­ria ir as­me­ni­nius šir­dies skau­du­lius.

K. Gry­baus­kas ti­ki­na, kad Sei­mo po­sė­džius pra­lei­di­nė­ti jam ne­bū­din­ga – nuo pa­va­sa­rio pra­lei­do tik vie­ną. Ir tą, pa­sak pa­šne­ko­vo, su pa­tei­si­na­ma prie­žas­ti­mi – da­ly­va­vo Uk­mer­gės ra­jo­no ta­ry­bos po­sė­dy­je.

Ta­čiau pri­si­pa­žįs­ta tik­rai ne­ga­lin­tis sa­vęs ly­gin­ti su ne­be pir­mą ka­den­ci­ją be­si­dar­buo­jan­čiais po­li­ti­kais. Šie įvai­raus ly­gio do­ku­men­tus tri­auš­ki­na kaip rie­šu­tė­lius.

Tų do­ku­men­tų, ku­riuos „per­kąs­ti“ kiek­vie­nas Sei­mo na­rys tu­ri be­si­ruoš­da­mas ei­li­nei se­si­jai, – apie tūks­tan­tis. K. Gry­baus­kas su­skai­čia­vo, kad kas­dien „na­mų dar­bams“ ten­ka iš­si­nag­ri­nė­ti po dvi­de­šimt do­ku­men­tų.

Bal­sa­vi­mą su­de­ri­na

su ko­le­go­mis

Par­la­men­ta­ras ne­sle­pia, jog, kai aki­vaiz­džiai ma­to­si, kad įsi­gi­lin­ti į vi­sus klau­si­mus pri­reik­tų kur kas dau­giau lai­ko nei lei­džia die­not­var­kė, spren­džiant juos va­do­vau­ja­ma­si frak­ci­jos nuo­mo­ne.

„Kaip bal­suo­si­me vie­nu ar ki­tu klau­si­mu, ap­ta­ria­me ir su frak­ci­jos ko­le­go­mis“, – Sei­mo lei­džia­mų įsta­ty­mų vir­tu­vę at­ve­ria pa­šne­ko­vas. Ta­čiau ti­ki­na, jog ne vis­kas frak­ci­jo­je taip griež­tai su­sty­guo­ta, kad sa­vo nuo­mo­nės pa­reikš­ti nė ne­ga­li. Kiek­vie­nas na­rys, kaip bal­suo­ti, spren­džia pats, kai svars­to­mas kon­kre­čius as­me­nis, ko­le­gas, eti­ką lie­čian­tys klau­si­mai.        

Ga­vo vieš­bu­tį

Ne­se­niai K. Gry­baus­kui bu­vo skir­tas bu­tas Sei­mo vieš­bu­ty­je. Ta­čiau ja­me par­la­men­ta­ras dar ne­įsi­kū­rė. Šia­me tri­jų kam­ba­rių bu­te anks­čiau bu­vo ap­si­gy­ve­nu­si „Drą­sos ke­lio“ ly­de­rė Ne­rin­ga Venc­kie­nė.

Pa­šne­ko­vas ti­ki­na, jog ap­žiū­rė­jus pa­skir­tą bu­tą, jam la­biau­siai pa­ti­ko, jog lan­gai – į Ge­di­mi­no pro­spek­to pu­sę: „Gra­ži gat­vė, tie­siog po lan­gais ver­da gy­ve­ni­mas. Į prie­šin­gą pu­sę žiū­rė­ti bū­tų kur kas niū­riau.“

Juo­kau­ja, kad nau­ju­tė­lai­tė vi­ryk­lė vir­tu­vė­je jo taip, kaip vaiz­das pro lan­gus, ne­su­ža­vė­jo. Mat val­gį ga­min­ti nei mėgs­ta, nei mo­ka: „Ge­riau­siai man se­ka­si iš­si­vir­ti ar­ba­tą ar ka­vą pus­ry­čiams.“

Pie­tau­ja K. Gry­baus­kas daž­niau­siai Sei­mo res­to­ra­ne, kur so­čiai pri­si­val­gy­ti per pie­tus ga­li už 20 li­tų. Mėgs­ta­miau­sio pa­tie­ka­lo K. Gry­baus­kas čia nė­ra nu­si­žiū­rė­jęs, ta­čiau be karš­tos sriu­bos pie­tų tik­rai ne­įsi­vaiz­duo­ja.

No­rė­tų gy­ven­ti su vai­kais

Dėl ap­si­gy­ve­ni­mo Sei­mo vieš­bu­ty­je par­la­men­ta­ras dar tar­sis su sa­vo šei­mos na­riais. Sū­nus Ig­nas ir duk­ra Ri­ma dir­ba Vil­niu­je ir šiuo me­tu būs­tus nuo­mo­ja­si.

„Pa­siū­ly­siu jiems ap­si­gy­ven­ti kar­tu. Mat Sei­mo na­riui yra su­teik­ta tei­sė gy­ven­ti su sa­vo šei­mos na­riais“, – pa­aiš­ki­no K. Gry­baus­kas.

Ar ta­pęs Sei­mo na­riu šei­mai ga­li skir­ti pa­kan­ka­mai lai­ko?

„Iš es­mės ne­la­bai kas pa­si­kei­tė. Kaip dirb­da­mas Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jo­je į dar­bą iš­va­žiuo­da­vau pu­sę aš­tun­tos, taip ir da­bar iš ry­to iš­vyks­tu. Gal tik va­ka­rais po ple­na­ri­nių po­sė­džių na­mo vė­liau ten­ka grįž­ti“, – pa­sa­ko­ja pa­šne­ko­vas.

Par­la­men­ta­ro žmo­na Zi­ta jau ne vie­ną de­šimt­me­tį dir­ba dis­pe­če­re Uk­mer­gės miš­kų urė­di­jo­je.

Už­ra­šas dis­cip­li­nuo­ja

Kas­dien K. Gry­baus­kas į dar­bą Sei­me va­ži­nė­ja sa­vo nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu. Jis vie­nin­te­lis iš uk­mer­giš­kių sei­mū­nų sa­vo vi­su­rei­gį „pa­puo­šė“ už­ra­šu su nu­ro­dy­to­mis pa­rei­go­mis ir pa­var­de.

Sa­ko, kad ši vie­ša in­for­ma­ci­ja ant nuo­sa­vo au­to­mo­bi­lio jam nė kiek ne­truk­do. At­virkš­čiai – dis­cip­li­nuo­ja kaip vai­ruo­to­ją.

Mat net ir sku­bė­da­mas sten­gia­si per stip­riai ak­se­le­ra­to­riaus ne­spaus­ti ar ki­taip Ke­lių eis­mo tai­syk­lių ne­pa­žeis­ti. Be to, esą, la­bai pa­to­gu su­si­tin­kant su rin­kė­jais – ne­be­rei­kia pri­sis­ta­ti­nė­ti, kas tu ir iš kur.

Ar ne­ma­no, kad ta­pus tau­tos iš­rink­tuo­ju la­bai leng­va pa­si­jus­ti iš­skir­ti­niu ir „su­sirg­ti“ di­dy­bės „li­ga“?

K. Gry­baus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad jam tai ne­gre­sia. Sa­ko, kad to­kių pro­gų yra bu­vę ir anks­čiau – daug me­tų dir­bo va­do­vo dar­bą urė­di­jo­je. Po­li­ti­ko­je – taip pat ne nau­jo­kas.

Uk­mer­giš­kiams – dvi die­nos

Pir­ma­die­nis ir penk­ta­die­nis – lais­va die­na Sei­me. Ta­čiau tai tik­rai – ne lais­va­die­niai.

Vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je iš­rink­tas par­la­men­ta­ras penk­ta­die­niais nuo 11 iki 14 ir pir­ma­die­niais nuo 16 iki 18 va­lan­dos lau­kia sa­vo rin­kė­jų Vy­tau­to gat­vė­je 39, tre­čia­me aukš­te esan­čia­me ka­bi­ne­te.

Sei­mo na­riui tal­ki­na pa­dė­jė­jas ra­jo­no ta­ry­bos na­rys Jo­nas Gry­baus­kas. Po­li­ti­kas pri­ėmi­mo die­no­mis su­lau­kia 4–5 in­te­re­san­tų. Daž­niau­siai pa­si­tai­kan­tys skun­dai bei pra­šy­mai su­si­ję su už­si­se­nė­ju­sio­mis žmo­nių ir ra­jo­no pro­ble­mo­mis. Tai že­mės, at­lie­kų su­rin­ki­mo, pa­plū­di­mių prie ra­jo­no van­dens tel­ki­nių, įvai­rių pa­šal­pų klau­si­mai.

Sa­ko, kad pa­si­tai­ko ir to­kių žmo­nių, ku­rie pas po­li­ti­kus vaikš­to ti­kė­da­mie­si su­ras­ti bū­dų per­gud­rau­ti vals­ty­bę, pa­si­pel­ny­ti.

Anot pa­šne­ko­vo, iš in­te­re­san­tų gau­sos ir jų pa­sa­ko­ji­mų ma­ty­ti, ko­kios svar­bios uk­mer­giš­kiams yra vie­šo­sios pir­ties pa­slau­gos. Ypač pa­to­gu­mų na­mie ne­tu­rin­tys cen­tro gy­ven­to­jai bai­mi­na­si dėl jos už­da­ry­mo.

Ne­re­tai ten­ka pa­bū­ti ir nuo­dėm­klau­sio vaid­me­ny­je. Daug uk­mer­giš­kių at­ei­na pas Sei­mo na­rį tie­siog pa­si­kal­bė­ti ar iš­sa­ky­ti ant šir­dies gu­lin­čias as­me­ni­nes pro­ble­mas.

Pa­ste­bi – yra ka­te­go­ri­ja lan­ky­to­jų, ku­rie ap­lan­ko vi­sus uk­mer­giš­kius Sei­mo na­rius. Kuo dau­giau pro­ble­mos spren­dė­jų, tuo grei­čiau rei­ka­lai pa­ju­dės.

Dė­me­sys Uk­mer­gei pa­di­dės

K. Gry­baus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad uk­mer­giš­kei Sei­mo na­rei Lo­re­tai Grau­ži­nie­nei ta­pus Sei­mo pir­mi­nin­ke, dė­me­sys Uk­mer­gės ra­jo­nui pa­di­dės.

„Ka­dan­gi ir Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė, ir Arū­nas Du­dė­nas ke­lia tas pa­čias uk­mer­giš­kių bė­das, mus Sei­me jau pra­mi­nė „uk­mer­giš­kių frak­ci­ja“, – juo­kau­ja pa­šne­ko­vas.

Jis ne­ma­no, kad pa­si­kei­tus ko­le­gės pa­rei­goms ta ko­man­da tu­rė­tų iš­ir­ti.

Nors Sei­mo pir­mi­nin­kė sa­vo žvilgs­nį dau­giau kreips į vi­sos ša­lies pro­ble­mas, dau­ge­lis Uk­mer­gės pro­ble­mų iš­ei­na iš ra­jo­no ri­bų. Ypač trans­por­to, ap­link­ke­lių, Mo­lė­tų, Kė­dai­nių ke­lio būk­lė.

Autorė: Li­gi­ta JUODVALKIENĖ