Prisimena, kad pokalbis apie donorystę su vyru vyko ypatingu metu, nes artėjo Kalėdos – pirmosios, kurias moteris sutiko be savo mirusio tėčio. Pradėjo kalbėti, kad per šventes sunku netekus artimo žmogaus.

„Taip atsirado tema ir apie organų donorystę. Atrodė, kad kalbama tuščiai, teoriškai, tačiau, kai teko rinktis pritarti organų donorystei, ar ne, supratau visą pokalbio esmę ir prasmę“, – sako moteris.

Savo vyrą Inesa prisimena, kaip ypatingai gerą, atsidavusį ir sklidiną meilės kitiems. Šypsosi, kad visa tai jos vyrui Justui buvo duota iš aukščiau, o jis šios dovanos nešvaistė – savo pavyzdžiu to paties mokė ir kitus.

„Jis padėdavo kitiems. Iš jo sklindantis gėris buvo toks stiprus, kad persiduodavo kitiems. Pavyzdžiui, aš pati išmokau dosnumo iš vyro“, – sako ukmergiškė.

Ištiko smegenų mirtis

Prieš beveik trejus metus Inesa sulaukė tragiškos žinios. Namų kieme Justas montavo automobilio padangą ir įvyko sprogimas.

Iškvietus greitąją pagalbą vyras buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vos įvažiavus pro jos vartus vyras nustojo kvėpuoti, tačiau greita gydytojų reakcija Justui sugrąžino gyvybės kibirkštį.

Vis dėlto, po kurio laiko Inesa iš gydytojų išgirdo, kad patirta trauma prasilenkia su gyvybe.

„Žiūrint į prie medicininės aparatūros prijungtą vyrą, įtarimų, kad kažkas iš tikrųjų yra labai blogai, nebuvo. Atrodė, kad organizmas funkcionuoja. Galvojome, kad jam koma arba smarkiai sutrenkta galva, bet gydytojai pasakė, kad tai ne koma...

Mums pranešė, kad Justui – smegenų mirtis. Gydytojas paaiškino, kad ji prilygsta gėlės nuskynimui ir pamerkimui į vazą – ateina metas, kai gėlė ir vazoje nuvysta.

Paskutinis klausimas buvo, ar sutiktume organus padovanoti donorystei. Mums reikėjo tik kelių sekundžių. Žinojome, ko būtų norėjęs vyras, todėl sutikau ir aš, ir jo mama“, – pasakoja Inesa.

Pakeitė 6-ių žmonių gyvenimus

Po kelių mėnesių Inesa sulaukė laiško iš Nacionalinio transplantacijos biuro, kuriame buvo nurodyta, kad jos vyras padėjo net 6-iems žmonėms – transplantacijai netiko tik jo širdis.

„Gavus laišką buvo tarsi atgimimas, nes žinojome, kad dalis vyro gyveno toliau. Kita emocija buvo, kad padarėme kažką gero, dėl ko kiti žmonės pasveiko ar sveiksta. Tikrai daug emocijų sukėlė, nes dėl mūsų nelaimės, kažkam atėjo džiaugsmas“, – pasakoja ji.

Inesa yra viena iš nedaugelio, kurie drįsta viešai prabilti apie savo šeimos pasirinkimą. Moteris sako, kad ir dabar atsiranda žmonių, kuriems nepatinka jų priimtas sprendimas.

„Aš stengiuosi suprasti ir juos – kol žmogus nesusiduria su tam tikromis situacijomis, jis nežino, kaip reaguotų. Mūsų šeima nesigaili priimto sprendimo paaukoti organus donorystei. Mes dėl to tik didžiuojamės“, – sako ji.

Dabar ir pati Inesa yra įsigijusi Donoro kortelę ir visi jos artimieji žino, kad moteris organų donorystei taria tvirtą TAIP.

Kas yra smegenų mirtis?

Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką dėl medicininės įrangos jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai. Įtariant smegenų mirtį gydytojų laukia nelengva užduotis – ne tik pranešti artimiesiems apie mylimo žmogaus netektį, bet ir juodžiausią gyvenimo akimirką kreiptis į juos dėl organų dovanojimo kitiems.

Dažniausiai smegenų mirtis gali būti įtariama, kai pacientas yra patyręs sunkų galvos smegenų pažeidimą.  Smegenų mirtį lemia ne tik traumos dėl to gali būti kaltas ir apsinuodijimas ar insultas. Tiesa, tai – gana reta mirties priežastis. Lietuvoje per metus ji diagnozuojama kiek dažniau nei 100 kartų.

Tik nuo mirusių žmonių artimųjų pritarimo organų donorystei priklauso, ar, ištikus smegenų mirčiai, bus galima dovanoti organus sunkiai sergantiems recipientams.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 328 žmonės: 76 laukia inksto, 38 širdies, 7 plaučių, 48 kepenų, 154 ragenų transplantacijos...

Išreikšti pritarimą organų donorystei galite užpildę prašymą ntb.lt svetainėje arba vaistinėse.