Populiariausių partijų penketuke – pokyčių nėra. Opoziciniai socialdemokratai išlaiko stabilią paramą – gruodį vykusiuose rinkimuose už kairiuosius savo balsą būtų atidavę 16,4 proc. respondentų. Lapkritį už LSDP būtų balsavę 16,7 proc. apklausos dalyvių.

„Vardan Lietuvos“ tvirtina pozicijas, nors partijos simpatikų pokytis ūgtelėjo paklaidos ribose. Jeigu lapkritį demokratus Seime norėjo matyti 10,6 proc. rinkėjų, gruodį jų buvo bene 3 proc. daugiau – 13,4 proc.

Reitingų trejetuką užbaigia dar viena opozicinė partija – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Partijos vertinimas iš esmės nepakito. Lapkritį už „valstiečius“ būtų balsavę 11,1 proc. rinkėjų, o gruodį vos viena procentine punkto dalimi mažiau – 11 proc.

Kaip ir S. Skvernelio demokratai, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pastarąjį mėnesį kiek ženkliau išaugino simpatikų gretas. Gabrieliaus Landsbergio vedama politinė jėga lapkritį sulaukė 8,2 proc. respondentų paramos, o gruodį – 10,5 proc. Visgi, nors partijos reitingas ir kyla, pokytis – paklaidos ribose.

Toliau – kiti valdantieji, Liberalų sąjūdis. Jeigu rinkimai būtų vykę lapkritį, už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vedamą partiją būtų balsavę 6 proc. apklausos dalyvių, gruodį – 6,2 proc.

Tuo metu 5 proc. balsų kartelę lapkritį siekusi Darbo partija, gruodį sulaukė 5,6 proc. respondentų palaikymo.

Kitos politinės jėgos šios kartelės nesiekia – 2023 m. pabaigoje už Lietuvos regionų partiją balsą būtų atidavę 3,9 proc. apklausos dalyvių, už valdančiąją Laisvės partiją – 3,5 proc., „Laisvė ir teisingumą“ – 3,1 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,6 proc., eksparlamentaro Petro Gražulio vadovaujamą Tautos ir teisingumo sąjungą – 1,6 proc.

Tačiau kiek daugiau nei penktadalis tyrimo dalyvių – 22 proc. – nurodė, kad iš viso nedalyvautš Seimo rinkimuose arba dar nėra apsisprendę, už ką balsuoti. Pažymėtina, kad tokių respondentų per pastarąjį mėnesį ženkliai sumažėjo – lapkritį tokios pozicijos laikėsi bene trečdalis (28,7 proc. apklausos dalyvių).

Komentuodama paskutinių apklausų rezultatus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė akcentavo reitingų lentelėje užsitęsusį štilį.

„Kai reitingų lentelėje nėra pokyčių – tai taip pat tam tikras rezultatas. Tai rodo, kad politikai kol kas nesugeba nei pritraukti papildomų rinkėjų balsų, nei įsukti prezidento rinkimų kampanijos, kuri galėtų šiek tiek kitaip nušviesti ir pačias politines partijas. Todėl, manau, ir stebime tam tikrą štilį. Plius, šiuo metu yra pasibaigusi ir Seimo sesija, dėl to nematome jokių rimtesnių priimamų sprendimų“, – Eltai teigė R. Urbonaitė, pažymėdama, kad kol kas neįsibėgėja ir prezidentinė kampanija. 

„Politinės partijos vis dar miega žiemos miegu, nes mes matome, kad jokia aktyvi rinkimų kampanija šiuo metu dar nevyksta. Partijos vis dar netransliuoja savo programų ir nedaro matomų sprendimų ruošiantis prezidento rinkimams“, – sakė politologė. 

Todėl, apibendrino R. Urbonaitė, didesnių pokyčių reitingų lentelėje reikėtų laukti pavasarį, jau prasidėjus rinkiminiam maratonui.

„Partijos nekomunikuoja kažko, kas padėtų pritraukti  ar pervilioti rinkėjus iš konkurentų. Iš esmės mes matome, kad politikai šiuo metu  neturėtų manyti, kad jie reitinguose turi stabilias pozicijas“, – sakė R. Urbonaitė.

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 m. gruodžio 15-30 dienomis vykdė gyventojų apklausą. Tyrimo metu atlikti asmeniniai interviu ir apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 m. ir vyresnių). Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.

ELTA