Žiemos šalčiai, staigūs temperatūrų svyravimai, pasunkėjęs sniegas, slidi kelio danga ir sudėtingos eismo sąlygos lėmė išaugusias turto ir transporto žalas. Remiantis bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, per paskutinę savaitę bendrai buvo gauta arti 11 tūkst. žalų kreipinių, o bendro žalų rezervo dydis praėjusią savaitę perkopė 100 mln. eurų sumą.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, praėjusią savaitę registruotų turto žalų skaičius buvo 96 proc. didesnis, lyginant su praėjusių metų to paties laikotarpio vidutine savaite. Iš viso bendrovė gavo 1,8 tūkst. turto žalų kreipinių, o didžiausios turto žalos buvo patirtos dėl gaisrų ir sniego slėgio.
Pavyzdžiui, dėl sniego slėgio prieš savaitę sugriuvo viename rajone esantys ūkiniai pastatai, kurių nuostoliams atlyginti rezervuota suma siekia 45 tūkst. eurų.
„Per tris šio žiemos sezono mėnesius iš viso fiksuota arti tūkstančio būsto žalų dėl sniego slėgio, kai praėjusią žiemą jų buvo tris kartus mažiau. Vidutinė išmokėtos žalos suma nuostoliams padengti šiemet taip pat atitinkamai didesnė ir siekia 1,3 tūkst. eurų. Pavojingiausia sniego paklotė tampa atlydžio metu, mat šlapio sniego svoris gali padidėti iki 9 kartų. Dažna šlapio sniego sukeliama žala ne tik lūžę stogai, bet ir per nesandarias konstrukcijas prasisunkusio vandens padariniai“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Svarbiausia prevencinė priemonė – sniego šalinimas nuo gyvenamųjų pastatų stogų, pavėsinių, ūkinių pastatų, garažų, šiltnamių, stogelių prie įėjimų.
Svarbu patikrinti ir lietvamzdžius ir vandens surinkimo latakus – jie turi būti neužsikimšę, kad vanduo galėtų laisvai nutekėti. Taip pat reikėtų šalinti ir varveklius bei ledo sankaupas nuo stogų, nes jie pridaro nemažai žalų stovintiems automobiliams.
„Šių metų žiemą ilgai laikęsi šalti orai lėmė ir reikšmingai išaugusius gaisrų skaičius. Dažniausios gaisrų priežastys – dėl didelio šalčio intensyvesnis šildymo katilų, krosnių, židinių kūrenimas, bei išaugęs elektrinių šildymo įrenginių naudojimas. Šaltuoju laikotarpiu smarkiai išaugus elekt-ros vartojimui, padidėja apkrovos tiek elektros perdavimo tinkluose, tiek vidaus instaliacijose. Dėl to dažnėja trumpojo jungimo atvejai, galintys sukelti gaisrus. Intensyvus elektros naudojimas kartu su pasenusiais ar neprižiūrėtais vidaus tinklais tampa viena iš žiemos gaisrų priežasčių“, – pabrėžia A. Juodeikis.
Papildomą pavojų kelia ir dėl šalčio kintančios pastatų konstrukcijų savybės. Žema temperatūra sutraukia drėgmę, todėl sienos, perdangos ir kitos konstrukcijos išsausėja bei tampa labiau degios. O didesnis šildymo intensyvumas sukuria sąlygas, kai net ir nedidelė kibirkštis ar perkaitimas gali greitai peraugti į gaisro židinį.
Ne mažiau pavojingos situacijos kyla ir intensyviai naudojant kieto kuro šildymo sistemas, krosnis ir židinius. Neišvalytuose kaminuose susikaupę suodžiai gali užsidegti, o dėl itin aukštos temperatūros kaminai kartais sutrūksta. Tokiais atvejais ugnis ar karštis pažeidžia sienas, perdangas, pasiekia izoliacines medžiagas, medines konstrukcijas ir gali sukelti didelės apimties gaisrus.
Apledėję keliai turėjo įtakos ir išaugusiam eismo įvykių skaičiui bei transporto priemonių susidūrimams. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad transporto žalų srautas buvo 35 proc. didesnis, palyginti su vidutine praėjusių metų to paties laikotarpio savaite.
