Lenkiškos – pigesnės, lietuviškos – šviežesnės

Autorius Ukmergės žinios

Lie­tu­viš­kų braš­kių se­zo­nas pa­ly­gin­ti su pra­ei­tais me­tais šie­met vė­la­vo dau­giau nei dvi sa­vai­tes. Be to, au­gin­to­jams ten­ka kon­ku­ruo­ti su tri­gu­bai pi­ges­nė­mis len­kiš­ko­mis uo­go­mis. 

V. Guzelis

 Ge­di­mi­no Ne­mu­nai­čio nuotr. V. Gu­ze­liui che­mi­ka­lai – di­des­nė blo­gy­bė nei žo­lės.


Že­ma kai­na pir­kė­jus džiu­gi­na, ta­čiau ko­ky­bė – ne vi­sa­da. Vi­diš­kių se­niū­ni­jo­je, Obe­lių kai­me, braš­ky­ną tu­rin­tis V. Gu­ze­lis sa­ko, kad kiek­vie­nais me­tais šių uo­gų se­zo­ną re­gu­liuo­ja kon­kre­čios oro są­ly­gos.  

O jų per dvi­de­šimt ūki­nin­ka­vi­mo me­tų pri­si­žiū­rė­jo vi­so­kių. Ta­čiau imant vi­dur­kį, ga­li­ma sa­ky­ti, kad šie­met pir­mo­sios braš­kės nu­no­ko ge­ro­kai vė­liau.

„Per­nai pir­mą­sias sky­nė­me ge­gu­žės 27 die­ną, o šie­met – tik bir­že­lio 12 die­ną“, – pa­sa­ko­ja jis.

Sky­ni­mas su­si­vė­li­no dėl ne­pa­lan­kaus pa­va­sa­rio. Pa­sak ūki­nin­ko, ne­gel­bė­jo net ko­vo mė­ne­sį ant lau­kų už­ties­ta ag­rop­lė­ve­lė. „Tik pro lan­gą žiū­rint at­ro­dė, kad ge­ras oras. Pa­va­sa­ris bu­vo šal­tas, vė­juo­tas, ma­žai sau­lė­tų die­nų – kaip tik to­kio oro ir ne­mėgs­ta braš­kės“, – guo­dė­si jis.

Sau­si orai il­go­kai už­si­sto­vė­jo, o tai ir­gi pra­sti­na uo­gų ko­ky­bę – su­sto­ja au­gi­mas, nok­ti pra­de­da per smul­kios, ne­su­bren­du­sios. Tai pa­ken­kia sko­niui, pre­ki­nei iš­vaiz­dai.

Kai­ną mu­ša at­vež­ti­nės

Anot ūki­nin­ko, se­zo­no pra­džio­je di­džiau­sią kon­ku­ren­ci­ją ša­lies ūki­nin­kams ir su­da­ro at­vež­ti­nės uo­gos. Kol lie­tu­viš­kos dar noks­ta, tur­gu­je ant pre­kys­ta­lių jau rau­do­nuo­ja len­kiš­kos. Jos pre­ky­bo­je pa­si­ro­do anks­čiau ir yra žen­kliai pi­ges­nės.

Lie­tu­viš­kos braš­kės bir­že­lio pir­mo­je pu­sė­je kai­na­vo apie 3 eu­rus, o iš ša­lia įsi­tai­siu­sių len­kiš­kų uo­gų par­da­vė­jų bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti po 1 eu­rą.

Tie­sa, uk­mer­giš­kiai guo­džia­si, kad iš ry­to nu­si­pir­kę iš­vaiz­džių ir pi­gių len­kiš­kų uo­gų, va­ka­rop nu­si­vy­lė – braš­kės at­ro­dė ge­ro­kai pa­kiu­žu­sios ir ap­trauk­tos pilkš­vu pe­lė­siu.

Ke­liau­ti uo­gos ne­mėgs­ta

Gu­ze­lio toks reiš­ki­nys ne­ste­bi­na. Jis sa­ko, kad pir­mo­sios braš­kės pas mus at­va­žiuo­ja iš pie­ti­nės Len­ki­jos da­lies. Ge­ro­kai pail­gė­ja uo­gų ke­lio­nė nuo braš­ky­no iki pre­kys­ta­lio. Ta­čiau au­gin­to­jai pui­kiau­siai ži­no triu­kus, kaip vi­zu­a­liai pa­trauk­lią pro­duk­ci­ją iš­lai­ky­ti iki re­a­li­za­ci­jos.

Pa­sak ūki­nin­ko, nu­skin­tos uo­gos ke­liau­ja į šal­dy­tu­vus, kur jų pre­ki­nė iš­vaiz­da net ke­le­tą die­nų ga­li ne­si­keis­ti. Ta­čiau iš­im­tos iš vė­si­ni­mo pa­tal­pų tuoj su­drėks­ta, iš­ra­so­ja, su­si­da­ro pa­lan­kios są­ly­gos gry­be­liui plis­ti ir pra­si­de­da uo­gų ge­di­mo pro­ce­sas. V. Gu­ze­lis tei­gia, jog vė­si­ni­mas ir trans­por­ta­vi­mas – di­džiau­si braš­kių prie­šai.

Tuo tar­pu lie­tu­viš­kos uo­gos pir­kė­ją pa­sie­kia tą pa­čią die­ną ar­ba bū­na skin­tos iš va­ka­ro. Ne­at­vė­si­nus uo­gų šal­dy­tu­vuo­se, iš­ven­gia­ma ir uo­goms pra­žū­tin­gos tem­pe­ra­tū­rų kai­tos.

Che­mi­ka­lų pri­rei­kia ma­žiau

Daug vi­so­kių gan­dų sklin­da apie kai­my­nų pro­duk­ci­ją. Ar tie­sa, kad len­kiš­ko­se braš­kė­se „pri­far­ši­ruo­ta“ dau­giau che­mi­ka­lų nei jų ran­da­ma lie­tu­viš­ko­se?

„Len­ki­ja ir Lie­tu­va – du skir­tin­gi re­gio­nai. Ski­ria­si ir jų kli­ma­tas. Lie­tu­vo­je jis at­šiau­res­nis, tai­gi li­gos, ken­kė­jai ma­žiau plin­ta, braš­ky­nus re­čiau purkš­ti rei­kia. Ma­nau, kad che­mi­jos mes nau­do­ja­me ma­žiau“, – sa­ko V. Gu­ze­lis.

Jis ti­ki­na nu­purš­ki­ąs lau­kus nuo pik­tžo­lių tik nu­ė­męs der­lių. Se­zo­no me­tu iš braš­kių sty­ran­čias žo­les ir tarp­va­gius nu­šie­nau­ja. Ma­no, kad che­mi­ja – kur kas blo­giau nei žo­lės.

Che­mi­nės prie­mo­nės ne­pi­giai kai­nuo­ja, tai­gi purkš­ti ir ber­ti be sai­ko į dir­vą jų net ne­ap­si­mo­kė­tų. Ūki­nin­kas mie­liau pa­si­ren­ka li­goms at­spa­res­nes veis­les.

Ta­čiau dar la­biau dis­cip­li­nuo­ja ir tai, kad V. Gu­ze­lio ūkis ser­ti­fi­kuo­tas kaip iš­skir­ti­nės ko­ky­bės pro­duk­ci­jos braš­ky­nas. O tai reiš­kia, kad yra nuo­lat kon­tro­liuo­ja­ma, kad ne­bū­tų pa­žeis­tos leis­ti­nos trą­šų, her­bi­ci­dų bei pes­ti­ci­dų nor­mos. 

At­lie­ka la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus

Uk­mer­gės vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­nės tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ri­čar­das Gleiz­nys pa­sa­ko­jo, kad jų tar­ny­ba pla­ni­nius tik­ri­ni­mus at­lie­ka pa­gal iš anks­to su­da­ry­tus pla­nus. Res­pub­li­kos mas­tu kiek­vie­nais me­tais yra su­da­ro­ma Au­ga­li­nių mais­to pro­duk­tų tar­šos ste­bė­se­nos pro­gra­ma.

„Braš­kių ir ki­tų uo­gų tik­ri­ni­mas į šią pro­gra­mą įtrauk­tas. Ne­se­niai ėmė­me len­kiš­kų braš­kių bei is­pa­niš­kų treš­nių mė­gi­nius kai ku­riuo­se pre­ky­bos cen­truo­se“, – in­for­ma­vo R. Gleiz­nys.

Mė­gi­niai iš­siųs­ti į Na­cio­na­li­nį mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tą. Ja­me at­lie­ka­mi la­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai. Vir­ši­nin­kas sa­ko, kad re­zul­ta­tai pa­aiš­kės tik po ke­le­to die­nų, ka­dan­gi vie­nu me­tu už­sa­ky­ta iš­tir­ti pro­duk­tą daug po­zi­ci­jų.

Pa­sak vir­ši­nin­ko, mais­to pro­duk­tai ga­li bū­ti tik­ri­na­mi ir ga­vus gy­ven­to­jų skun­dą. Kaip daž­nai į tar­ny­bą krei­pia­si uk­mer­giš­kiai, su­abe­jo­ję tur­gu­je par­duo­da­mų pro­duk­tų ko­ky­be? R. Gleiz­nys sa­ko, kad to­kių skun­dų daž­niau pa­si­tai­ko va­sa­rą – tuo­met ir di­des­nė apy­var­ta, ir pro­duk­tai grei­čiau gen­da.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Dalintis
Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *