Beglobiams gyvūnams pinigų negaili

Autorius Vilma Nemunaitienė
Beglobiams gyvūnams pinigų negaili /

Prasidėję šalčiai – tikras vargo metas benamiams keturkojams. Laimei, yra žmonių, kurie jais rūpinasi, negailėdami nei lėšų, nei laiko. Tiesa, viešintis apie tai nori ne visi, nes susiduria su aplinkinių priešiškumu.

Viena tokių ukmergiškių šiuo metu Pivonijos mikrorajone maitina net 20 katinėlių. Moteris sako, kad jų maistui per mėnesį išleidžia per 300 eurų. Gali tiek sau leisti, nes gauna ir senatvės pensiją, ir dar dirba gydymo įstaigoje.

Moteris pasakojo, kad rūpintis beglobiais pradėjo prieš šešerius metus. Ir lig šiol tai daro kasdien. O pradžia buvo atsitiktinė. Netoliese gyveno garbaus amžiaus geraširdė moteriškė, kuri šerdavo kates. Kartą pakalbino ją, pagyrė už tokį kilnų darbą. O ta senolė pasiguodė, kad visai nebeturi jėgų rūpintis beglobiais – buvo dienų, kai visai negalėjo iš namų išeiti dėl sveikatos. Pasiteiravo, ar negalėtų perimti šios pareigos.

Mūsų pašnekovė labai greitai sutiko. Taip „paveldėjo“ tris kačių šeimas trijose skirtingose vietose. Maždaug prieš metus apsiėmė rūpintis ir ketvirta. Taigi dabar maistą neša į keturias vietas, kuriose iš viso paėsti užsuka 20 įvairaus amžiaus kačių ir katinų. Sako tarp jų yra mažų kačiukų, kurių ypač gaila.

Pasakojo, kad jos globotiniai gyvena Vilniaus gatvėje, ties namais Nr. 100 ir 100B, taip pat „prie garažų, prie eglės“.

Pasidomėjus, kuo maitina tokią gausią šeimyną, pasakojo, kad verda didelį puodą makaronų su dešra. Perka pigiausius makaronus ir pigiausią dešrą. Ją sutarkuoja.

Viską išmaišo, dar prideda taukų. Mažus katinėlius palepina ir šlapiu pašaru, nuperka ir sauso maisto.

Labai ekonomiškas sprendimas, moters pasakojimu, – virti katėms kiaulių odas. Tačiau tai – labai daug laiko atimantis darbas, juk visas odeles reikia susmulkinti. Tai daro žirklėmis, o darbuotis tenka bent kelias valandas.

Moteris pasakojo pati namuose laikanti du šunelius ir dvi kates. Visi – buvę benamiai. Labai juos myli, bet daugiau gyvūnų bute priglausti tikrai negalėtų.

Per tokį ilgą rūpinimosi beglobėmis katėmis laiką, ukmergiškė sako patyrusi ir užgauliojimų, ir net jos palikto pašaro vagysčių. Vogė beglobėms paliktą maistą vienas šalia Ukmergės gyvenantis vyras. Sako, atvažiuodavo automobiliu ir susirinkdavo maistą. Kai jį pričiupo, teisinosi, kad maisto reikia, nes augina du didelius šunis.

Moteriai skaudu, jog gyvūnų prieglaudoms lėšų skiria ir savivaldybė, ir gyventojai. Tačiau kai ji paprašė iš mūsų mieste daugiausia paramos sulaukiančios prieglaudos pagalbos, jai buvo atsakyta.

Nors ši istorija jautri ir atspindi moters kilniaširdiškumą, priminsime, kad beglobius gyvūnus būtina ne tik šerti, bet ir sterilizuoti, siekiant stabdyti jų populiaciją. Antraip vietoje 20-ies katinėlių po kelerių metų gali privisti keli šimtai.

Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė Vilija Pečiulienė sakė, kad Ukmergėje, kaip ir visoje Lietuvoje, jau ne vienus metus įgyvendinama PSP programa. Jos esmė – pagauti beglobę katę ar katinėlį, jį sterilizuoti ir paleisti į tą vietą, iš kurios paimtas.

PSP programos sumanytojai įsitikinę, kad sulaukėjusios katės puikiausiai išgyvena gaudydamos graužikus. Žinoma, papildomai jas pamaitina ir žmonės.

Svarbiausia, įgyvendinant šią programą, – geranoriškas bendradarbiavimas. Gyventojai turėtų pranešti apie valkataujantį gyvūną savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus telefonu (8 340) 60339.

Informacija apie tai būtų perduota bendrovei, su kuria savivaldybė yra sudariusi sutartį dėl paslaugos teikimo. Su žmogumi būtų susisiekta, jam talkinant, gyvūnas pagautas, sterilizuotas, klinikoje palaikytas po operacijos nustatytą terminą ir paleistas į įprastą gyvenamąją aplinką.

Be žmogaus, kuris šeria kates, pagalbos pagauti gyvūną būtų neįmanoma – juk teks jį įvilioti į narvą. Tad atkreipia dėmesį apie bendradarbiavimo svarbą.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *