Deltuvos seniūnijos Žalgirių kaime esantis Genovaitės Sakalauskienės ekologinis ūkis, pradžioje auginęs tik uogas ir vaisius, šiandien siūlo ir plačią įvairių daržovių pasiūlą.
Tačiau ūkio šeimininkė sako, kad verslą lydi ne tik sėkmė, bet ir iššūkiai.
G.Sakalauskienė ūkininkauja jau aštuoniolika metų. Pradėjo nuo dešimties hektarų juodųjų serbentų ir aviečių. „Pirmaisiais metais derliaus nebuvo, tik investicijos“, – prisimena nelengvą pradžią.
Po kelerių metų, sulaukus uogų, visų neparduodavo, o sandėliavimo patalpų neturėjo. Todėl ėmėsi perdirbimo – gamino uogienę vienam prekybos centrui.
Gavusi paramą pagal projektą įrengė atskiras patalpas sandėliavimui. Su laiku pradėjo plėsti asortimentą – auginti įvairesnes uogas.
Be kita ko, G. Sakalauskienė užsiima ir miškine žemdirbyste – nuosavame miškelyje augina šilauoges, kurios kitoje vietoje skurdo, nyko.
Sumaniusi auginti šias uogas, ūkininkė specialiai joms vežė dirvą. „Pasodinti uogakrūmiai augo gal trejus metus ir pradėjo skursti, – sako ji. – Jie tiesiog nyko akyse, merdėjo. Tada perkėliau į mišką, kur žemės rūgštingumas nelabai tinkamas – 6,5. Palikau čia juos tiesiog numirti, nieko nebedariau.“ Miške uogakrūmiai atsigavo ir dabar duoda derlių. „Tai – pavyzdys, kad, parinkus natūralią vietą augalui, nereikia rūpintis ir jis neša naudą“, – sako ūkininkė.
Šilauogių ploto, kuris yra apie 10 arų, G. Sakalauskienė nedeklaruoja. Dėl to susiduria su problema. Mat ūkininkai, pasak jos, plotus deklaruoja ne tik dėl paramos, bet ir dėl sertifikavimo. Tačiau „Ekoagros“ nedeklaruotų plotų nesertifikuoja.
Pagrindinė uoga, duodanti daugiausia pajamų, yra braškė. Ji tarp pirkėjų – populiariausia. „Jei žmogus teiraujasi, po kiek uogos, galiu ir neklausti kurios. Dažniausiai klausia braškių kainos“, – rodo patirtis.
Uogininkystę lydi ne tik sėkmė, bet ir iššūkiai. Šiemet nušalo braškių pirmi ir paskutiniai žiedai net šiltnamiuose. Tad derlių, pasak G. Sakalauskienės, davė tik vidurinysis žydėjimas. Vis tik keliaujant su ja kartu po laukus, dar paskutinėmis spalio dienomis buvo galima nusiskinti raudonuojančių braškių tiesiai iš lysvės.
Išplėtė daržovių asortimentą
Greta uogų ir vaisių ūkininkė augina ir daržoves, žalumynus. Dabar dirba 35 hektarus žemės. Ūkyje padeda 13 darbuotojų, dirbančių šeimomis.
Užsiima ir gamyba. Po perdirbimo ant vartotojų stalo keliauja uogienės, tyrės arbatoms, užtepėlės, pagardai, džiovinti skanėstai, fermentuotos daržovės.
Pasak G. Sakalauskienės, cechas veikia ištisus metus. O lauko darbininkus paleidžia vos keliems mėnesiams, nes vasario mėnesį jau prasideda sėja.
Daržovių asortimentą ėmė plėsti, atsiradus didesnei paklausai. Kai prieš ketverius metus Ukmergėje startavo vaikų darželių maitinimo programa, atsirado konkrečių daržovių ir vaisių poreikis.
Pasak G. Sakalauskienės, kai kuriuos produktus gana sunku užauginti. Todėl, bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, labai svarbu iš anksto žinoti poreikį. Juk sėja vyksta pavasarį, o ne prasidėjus mokslo metams. Todėl yra atvira bendrauti, aptarti įstaigų sudaromus meniu.
Ūkininkė mano, kad vaikai turėtų valgyti produktus, užaugintus be chemijos. Tada bus sveikesni, rečiau sirgs.
Šiemet ūkio naujovė – lapiniai kopūstai. Jų augino apie hektarą. Užderėjo puikiai. „Auginau juos pagal sutartį su vienu latvių gamintoju, kuris ketino ir vis dar ketina gaminti kopūstų traškučius ir eksportuoti juos į Japoniją. Tačiau projektas įstrigo. Kopūstai tebežaliuoja ūkyje“, – pasakojo G. Sakalauskienė. Tad dabar tenka ieškoti sprendimo, kaip juos realizuoti.
Nevengia naujovių
G.Sakalauskienė užsiima ir socialine, edukacine veikla. Be to, nevengia naujovių, o savo patirtimi dalijasi su kitų rajonų ūkininkais.
2013-aisiais ūkininkė iš Olandijos atsivežė pirmuosius smidrus. Tada dar nežinojo, kaip juos auginti, nes Lietuvoje tai buvo naujovė. Tarėsi su profesore Audrone Žebrauskiene. Kartu surengė 20 lauko dienų seminarų.
Daug metų gegužės paskutinį savaitgalį G. Sakalauskienė organizuoja smidrų festivalį. Jame dėmesys skiriamas ne tik smidrų auginimui, bet ir naudojimui. Žinomi virtuvės šefai gamina sriubas, troškinius, dalijamasi žiniomis ir praktika, pristatomos smidrų savybės, jų teikiama nauda. Jau vyko septyni tokie renginiai.
Dabar, ūkininkės duomenimis, šalyje auginama 115 ha smidrų. „Iš pradžių erzino, kad kiti kopijuoja mano idėją. Atvažiuoji į turgų ir negali parduoti savo smidrų, nes jais prekiauja kone kiekvienas. Bet ilgainiui supratau, jog tai, kad smidrai išpopuliarėjo, ir yra rezultatas“, – dalijasi G. Sakalauskienė. Ji pati augina 80 arų smidrų.
Ūkininkė dalijosi ir užsienio patirtimi. Pasak jos, kitose šalyse populiarūs socialiniai savanorystės projektai, kai žmonės ūkiuose padeda nudirbti įvairius darbus, o paskui įsigyja daržovių.
Realizacija plečiasi
Produkciją ūkininkė realizuoja įvairiais kanalais. „Negalima turėti tik vieno ar dviejų užsakovų. Nes, jiems nebegalint nupirkti produkcijos, ūkis bankrutuos“, – dalijosi patirtimi G. Sakalauskienė.
Sezono metu ji prekiauja įvairiuose turgeliuose. Vienas pirmųjų buvo sostinės Tymo turgus, kuriame prekiauja nuo pat jo įsikūrimo 2007 metais iki dabar. Savo produkciją parduoda ir PC „Panorama“ turguje.
Kita prekybos kryptis – ugdymo įstaigos. Darželiams daugiausia parduoda šviežių ir perdirbtų uogų, vaisių ir daržovių. Žiemą į darželius keliauja rauginti agurkai, uogienės. Pasak ūkininkės, vieni darželiai perka mažiau, kiti daugiau. Daugiausia ekologiškos produkcijos rajone įsigyja lopšelis-darželis „Žiogelis“.
Rajono ugdymo įstaigos produkciją perka per Ukmergės vartotojų kooperatyvą. Kooperatyvas dalyvauja viešame pirkime, turi sandėlius. Tai darželiams, neturintiems sandėliavimo galimybių, yra patogu. Tačiau kainą tada diktuoja viešo pirkimo sąlygos.
„Norėtųsi tiesesnės grandinės, tiesiogiai kalbantis su virėjomis, kokių produktų reikia“, – sakė ūkininkė. Tiesa, kai kurie darželiai užsisako ir tiesiogiai.
Produkciją parduoti padeda ir žemės ūkio kooperatyvai, uogienėmis prekiaujama parduotuvėse „Maxima“, daržoves užsako „Biosala“, turinti parduotuvių Vilniuje ir Kaune.
G.Sakalauskienė juokauja, kad ūkis kasmet „užaugina“ keliolika stirnų. Ar jos nenuskabo miške auginamų uogų? Pasirodo, šilauogių nelabai mėgsta, tačiau nugraužia braškes ir dažnai ragais nuniokoja šermukšnius. Šiemet prie ūkyje plytinčio vandens telkinio priaugino salotų, kurias stirnos labai mėgsta – su jomis sugyvena gražiuoju.
