Alicija MATIUKIENĖ
J. ir A. Keliuočių palikimo studijų centro pirmininkė
Liepos pabaigoje Toliūnų kaime (Ukmergės r.) poeto ir fotomenininko Albino Kuliešio sodyboje atidaryta „Retro biblioteka“. Toliūnuose niekada nebuvo valstybinės bibliotekos, į šį kaimą neužsuka ir rajono keliais važinėjanti Ukmergės viešosios bibliotekos mobili biblioteka.
Mintis atverti savo asmeninę biblioteką, sukauptą prieš 40 metų, atrodė labiau pramoginė lietingų atostogų atrakcija, nei rimta kultūrinė veikla.
Tačiau atvėrus daugiau kaip 350 egzempliorių knygų ir tiek pat į komplektus įrištų žurnalų „Švyturys“, „Kinas“, „Jaunimo gretos“, „Šluota“ fondą, pirmiausia nustebino grožinės užsienio rašytojų klasikos kūrinių senųjų leidimų rinkinys.
Knygų fonde – žinomos „Drąsiųjų keliai“, „Horizontai“, „Kultūrų pėdsakais“ serijų knygos, Viduramžių ir Senovės istorijos vadovėlių senieji leidimai, meno albumai.
Apibūdinant „Retro bibliotekos“ praeities knygas, žavi tokių autorių, kaip E. Hemingvėjaus, A. Diuma, Ž. Verno, T. M. Rido, Dž. Londono, A. de Sent-Egziuperi, V. Hugo, M. Tveno, H. Bičer-Stoun romanai lietuvių kalba, meniškai iliustruotos, skaitytojų pamėgtos ir skaitytos prieš daugelį metų. Yra ir bibliografinių retenybių, pvz., J. Tumo-Vaižganto Rinktinių raštų 1957 m. leidimo du tomai.
Nuo cenzūros išsaugotas S. T. Kondroto romanas „Ir apsiniauks žvelgiantys per langą“. Seniausia knyga Toliūnų „Retro bibliotekoje“ – 1933 m. išleista „Pelenė“ – iš prancūzų kalbos išversta pasaka su muzikos natomis.
Su malonumu žvelgi į prieš 70 metų išleistą A. Diuma romaną „Po dvidešimties metų“. Tai – seniausia grožinės literatūros knyga šioje bibliotekoje.
Analizuojant asmeninę biblioteką, galima susidaryti nuomonę apie jos šeimininko skaitymo norus, mėgstamus rašytojus, pomėgius. Šiuo atveju išsaugotos knygos liudija, kad domėtasi istorija, kelionių knygomis, užsienio rašytojų grožine kūryba.
Bibliotekos vertę kuria paskirtos, autografuotos knygos. Atveri knygos viršelį ir su nostalgija sulaikai žvilgsnį ties mokslo draugų, kaimynų paliktais įrašais dovanotose knygose.
Kokia proga? Kodėl būtent tie žodžiai tada buvo užrašyti?
Studijuojant „Retro bibliotekos“ knygas, netikėtai randi svarbų giminės geneologinio medžio dokumentą, greičiausiai pamirštą, bet užtai patikimai išsaugotą knygoje. Arba moksleivio ranka išbraižytą Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių valdymo chronologinę schemą.
Ilgai žiūriu į išskirtiniausią šios bibliotekos knygą. Tai – 1913 m. poezijos rankraštis vokiečių kalba. Bibliotekos savininkas Albinas Kuliešis pasakoja įdomią jos atsiradimo jo bibliotekoje istoriją. Tačiau šios knygos mįslė dar neįminta. Ją vartant supranti, kad retro knygos visada turės vertę, nes jos su istorija, su paslaptimi.
Į šios bibliotekos Toliūnuose atidarymą susirinkę Albino Kuliešio bičiuliai, kaimynai, poilsiautojai dalyvavo viktorinoje, skaitė pasirinktas ištraukas iš senųjų žurnalų, vaišinosi žuviene.
Atidaryme dalyvavo Siesikų ir Atkočių bibliotekų darbuotojos Rima Vilčinskienė ir Dalia Tamošiūnienė. Muzikinę programą susirinkusiems dovanojo Toliūnų kaime gyvenantys atlikėjai Dalia ir Paulius Geišai.
Jie kūrybiškai suderino savo autorines dainas su žinomiausiomis retro dainomis iš praeities. Perkerpant „Retro bibliotekos“ atidarymo simbolinę juostelę, rengėjai pakvietė naudotis knygomis vasaros metu.
Svarbiausia žinutė, kuria dalinosi bibliotekos rengėjai, buvo tokia: peržiūrėti savo asmenines bibliotekas, pažvelgti į senas knygas kūrybiškai ir dalintis knygos verte su kitais.
