Ukmergėje gyvos senųjų šio krašto dainų ir unikaliais kūriniais vadinamų sutartinių atlikimo tradicijos. Jas puoselėja ir įvairius rajono bei kitų miestų renginius savo pasirodymais puošia Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“.
Vaidotė ŠANTARIENĖ
Su liaudies papročiais glaudžiai susijęs kolektyvas gyvuoja beveik trisdešimt metų ir turi daug savo gerbėjų. Tiesa, net ir tarp jų būna maloniai nustebusių sužinojus, kad patys pirmieji jo nariai buvo policijos darbuotojai. „Susikūrė jisai prie Ukmergės rajono policijos komisariato ir tuomet dar neturėjo pavadinimo. Pirmas koncertas įvyko 1998 metų kovo 8 dieną. Nuo tada ir skaičiuojame savo metelius“, – pasakoja ansamblio vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė.
Po kelerių metų jis tapo Ukmergės kultūros centro kolektyvu ir buvo pavadintas „Pyniava“. Joje – įvairaus amžiaus, skirtingų profesijų žmonės, savo laisvalaikį skiriantys lietuvių liaudies dainoms, šokiams, tautos tradicijų gaivinimui. „Šiuo metu mūsų sąrašuose yra 27 žmonės, tačiau šis skaičius nuolat kinta“, – sako vadovė.
„Pyniavos“ repertuare – tik Ukmergės krašto dainos, sutartinės, rateliai, – pasakojo ji. – Šokius šokame tuos, kurie žinomi visoje Lietuvoje, yra smagūs ir visiems patinka.“ Taip pat programoje – ir pasakojamasis folkloras, skamba romansai, o sutartinės yra unikalios dėl to, kad tai – autentiškas – archajiškas – aukštaičių dainavimo būdas. Grojama „Pyniavoje“ armonikomis, smuikais, būgnu, kitais instrumentais.
„Dalyvaujame tradiciniuose renginiuose: Aukštaitijos folkloro festivaliuose, romansų šventėse, rajono bendruomenių renginiuose. Prieš Lietuvos dainų šventes būna apžiūros, jos svarbios visiems Lietuvos kolektyvams, nes suteikiamos kategorijos. Folkloro ansambliui „Pyniava“ suteikta I kategorija“, – pasakojo Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė.
Kategorijos šalies meno kolektyvams skiriamos įvertinus jų meninį lygį, dalyvavimo renginiuose bei kitos veiklos rezultatus. Jos suteikiamos remiantis Kultūros bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų patvirtintu Mėgėjų meno kolektyvų vertinimo tvarkos aprašu. Tvirtinamos Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovo įsakymu.
„Pyniava“ – pasaulio lietuvių ir Lietuvos dainų švenčių, Vilniaus apskrities kultūros ir meno šventės „Vilnijos vainikas“, įvairių koncertų, LRT laidos „Duokim garo“ dalyvė. Lietuvai atstovauta tarptautiniuose festivaliuose Latvijoje, Slovakijoje, Ukrainoje, kitose šalyse.
Daug gražių prisiminimų iš respublikinės folkloro šventės „Kieman svečiai suvažiava“ Molėtuose, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko organizuoto folkloro sambūrio „Susdainuosma un Lušių“, tarptautinių folkloro festivalių „Atataria lamzdžiai“ bei „Skamba skamba kankliai“, Aukštaitijos sutartinių šventės „Sutarjėla“, romansinio dainavimo šventės „Aukštaitijos žiedynai“ Anykščiuose.
Ansamblio nariai veda edukacines programėles kalendorinių, šeimos švenčių temomis mokyklose, įstaigose, renginiuose.
Pašnekovė pastebi, jog liaudies meno tradicijos žmonėms išties yra svarbios. „Mūsų auditorija tikrai džiugina, ypač – Ukmergėje. Kai kurie žiūrovai į folkloro ar romansų šventes ateina pažiūrėti būtent „Pyniavos“ – tai labai glosto širdį. Į šias šventes grįžta žiūrovai ir visoje Lietuvoje. Pasiilgsta žmonės kažkokio tikrumo, nuoširdumo, autentikos, prisilietimo prie savo šaknų…“ – džiaugiasi ji.
„Turime labai daug draugų, ypač – Aukštaitijoje: Pasvalys, Panevėžys, Anykščiai, Jonava, Kėdainiai, Kauno ir Širvintų rajonai… O Ukmergės krašte bendradarbiaujame su Šešuolių, Vidiškių, Siesikų, Lyduokių bendruomenėmis, Ukmergės restoranu „Vilkmergė“, viešąja biblioteka, kraštotyros muziejumi“, – pasakojo Vilma Mulevičiūtė Sabaliauskienė.
Kolektyvas turi autentiškus tautinius drabužius. Anot vadovės, kostiumai yra aukštaitiški, jais pasirūpina kultūros centras, o kai kurios detalės – kolektyvo narių asmeninės.
„Į visus renginius Lietuvoje vykstame visada bendru transportu. Tai – pačios smagiausios akimirkos, jaučiasi bendruomeniškumas. Kelionėse būna ir įvairių nuotykių, juokingų nutikimų“, – šypsosi ji.
Prasitaria ir apie „Pyniavos“ narių, tapusių lyg viena šeima, norus bei lūkesčius: „Mūsų tikslas vienas – tiesiog gyvuoti, nes amžėjant visko nutinka… Svajojame apvažiuoti Lietuvą senoviniu būdu – su arkliukais, sustojant padainuoti, tik dar nežinia, ar pavyks tai įgyvendinti.“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
