Au­to­rės nuotr. Bu­dis­tų šven­tyk­lo­je pa­ki­lia tam­pa net kas­die­ny­bė.

Bu­dis­tai sa­vo pa­si­di­džia­vi­mu lai­ko ir ne­to­li Dam­bu­los esan­čią Auk­si­nę šven­tyk­lą. Ne be rei­ka­lo – ji uo­lų ur­vuo­se pa­sta­ty­ta I am­žiu­je prieš Kris­tų. Tuo tar­pu Ma­ta­ros šven­tyk­lą iš vi­sų pu­sių pla­ka van­de­ny­no ban­gos. Sa­lo­je esan­čią šven­to­vę su pa­sau­lie­tiš­ku gy­ve­ni­mu jun­gia siau­ras til­tas.

Ar­tė­jant prie Si­gi­ri­jos, ho­ri­zon­te aiš­kė­ja di­džiu­lės uo­los kon­tū­rai. Ant jos bu­vo se­no­vi­nis mies­tas. Iki šių die­nų iš­li­kę griu­vė­siai įtrauk­ti į UNESCO pa­sau­lio pa­vel­dą. Kas­dien ant sta­čių uo­los sie­nų pri­ka­bin­tais laip­te­liais į vir­šū­nę už­si­ke­be­ro­ja tūks­tan­čiai tu­ris­tų. Ky­lant aukš­tyn at­vi­ro­mis li­py­nė­mis ver­ta pa­si­dai­ry­ti – at­si­vė­rę vaiz­dai pri­slo­pi­na net bai­mę aukš­čiui.

Lau­ki­nių pa­plū­di­mių ro­jus

Po tu­ris­ti­nių tu­rų tie­siog ma­ga bent sa­vai­tė­lei nu­tūp­ti ko­kia­me nors jau­kia­me kai­me­ly­je ant van­de­ny­no kran­to. Pie­ti­nė­je ša­lies da­ly­je už Hik­ka­du­vos esan­tis Ti­na­ra­ga­mos kai­me­lis tik­ras per­liu­kas – į kran­tą at­rie­dan­čios sau­lės švie­so­je nuo skaid­ru­mo per­si­švie­čian­čios ban­gos, švie­saus smė­lio pa­plū­di­miai, į van­de­ny­ną il­ge­sin­gai pa­lin­ku­sios pal­mės... Vaiz­das, „iš­plėš­tas“ iš tu­ris­ti­nių agen­tū­rų ka­ta­lo­go.

Tuo pa­čiu Thi­ra­na­ga­mos kai­me­lio pa­va­di­ni­mu vieš­bu­tė­ly­je – vi­sa, ko ga­li trokš­ti po­il­siau­to­jo, at­vy­ku­sio iš žie­mos į am­ži­ną va­sa­rą, šir­dis. Iš kam­ba­rio tik per­žen­gus slenks­tį – pie­ve­lė su že­me šliau­žian­čio­mis mi­mo­zo­mis, virš gal­vos – kait­ri sau­lė ir čia pat nuo jos sau­gan­ti kie­me au­gan­čių ko­ko­si­nių pal­mių la­ja, ku­rio­je zu­ja rai­nau­o­de­giai vo­ve­riu­kai. Už tvo­ros – van­de­ny­nas, val­ti­mis žve­jo­ti iš­plau­kian­tys žve­jai, ant kran­to juos pa­si­tin­kan­čios žmo­nos su vai­kais ir tik vie­nas ki­tas pra­ei­nan­tis tu­ris­tas.

Cu­na­mio žen­klų lai­kas ne­iš­try­nė

Ta­čiau šri­lan­kie­čiai ži­no, kad vi­sa ši ra­my­bė, de­ja, – tik lai­ki­na iliu­zi­ja. Gam­tos su­kur­tas ro­jus Šri Lan­ko­je aki­mirks­niu ga­li virs­ti pra­ga­ru. Žmo­nės iki šiol me­na 2004 me­tais nu­ti­ku­sią ne­lai­mę – pie­ti­nę ša­lies da­lį ata­ka­vu­sį cu­na­mį. Jis nu­si­ne­šė apie 250 tūks­tan­čių gy­vy­bių.

Vie­ti­niai pa­sa­ko­ja, jog kaip ty­čia sti­chi­ja smo­gė šven­ti­nė­mis die­no­mis – iš kar­to po Ka­lė­dų. Ma­ža to, iš­va­ka­rė­se bu­vo šven­čia­ma Mė­nu­lio pil­na­ties šven­tė, ku­rios me­tu ne tik mel­džia­ma­si, bet ir su­si­tin­ka­ma su gi­mi­nė­mis, ben­drau­ja­ma, vai­ši­na­ma­si, mau­do­ma­si van­de­ny­ne. Sve­čių šri­lan­kie­čių na­muo­se to­mis die­no­mis ne­trūks­ta.

„Vis­kas pra­si­dė­jo nak­tį ir taip stai­giai, kad dau­ge­lis ar­čiau­siai van­de­ny­no gy­ve­nan­čių žmo­nių žu­vo gal nė ne­su­pra­tę, kas vyks­ta“, – pa­sa­ko­jo už ke­lių ki­lo­met­rų nuo pa­kran­tės, džiun­glių kai­me­ly­je, gy­ve­nan­tis vy­riš­kis. Jis pats į ma­žą au­to­mo­bi­liu­ką įgrū­do vos spė­ju­sią nu­bus­ti žmo­ną, ke­lių mė­ne­sių duk­re­lę ir lei­do­si į gy­vy­bės ir mir­ties lenk­ty­nes – į to­li­mes­nia­me kai­me gy­ve­nan­čio bro­lio na­mus.

Pra­ėjus de­šimt­me­čiui po šio įvy­kio jis ro­do tos nak­ties siau­bą pri­me­nan­čią žy­mę – ap­skel­dė­ju­sią na­mo sie­ną.

Apie at­rie­dan­čią ke­lias­de­šim­ties met­rų aukš­čio van­de­ny­no ban­gą nie­ko ne­nu­tuo­kė ir už ke­lių šim­tų met­rų nuo van­dens va­žia­vu­sio trau­ki­nio ma­ši­nis­tas. Iš trau­ki­nio li­ko ši­pu­liai.

Prieš de­šimt­me­tį įvy­ku­si ne­lai­mė gy­va žmo­nių pri­si­mi­ni­muo­se – pa­kran­tė nu­sė­ta cu­na­mio su­griau­tais, taip ir ne­be­at­sta­ty­tais na­me­liais bei pa­min­klais ant čia pat pa­lai­do­tų au­kų ka­pų. Dau­ge­lis ar­ti­muo­sius pra­ra­du­sių šei­mų nė to­kio ne­tu­ri – kū­nus pa­si­glem­žė van­de­ny­nas. Jų at­mi­ni­mui pa­sta­ty­tas obe­lis­kas.

Vieš­bu­tė­lio bo­sas Ha­sit­ha pra­si­ta­rė per­skai­tęs ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kų prog­no­zes, kad 2017-ai­siais ša­lies lau­kia dar ne­re­gė­to stip­ru­mo cu­na­mis. Vy­ras ne­slė­pė pla­nuo­jan­tis trauk­tis į ša­lies gi­lu­mą.

Bus dau­giau.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ