Arbata ir cinamonu kvepianti Šri Lanka

Tę­si­nys. Pra­džia Nr. 48

Tu­ris­tų iš­min­ti ke­liai ve­da į ro­man­tiš­ką­jį Kan­dy mies­tą, ap­sup­tą ža­lu­ma ap­au­gu­sių kal­nų, o pa­čia­me sa­vo cen­tre pri­glau­du­sį eže­rą. Jo van­de­ny­je at­si­spin­di vie­nos di­džiau­sių ša­ly­je bu­dis­tų šven­tyk­los sto­gai.

 Au­to­rės nuotr. Bu­dis­tų šven­tyk­lo­je pa­ki­lia tam­pa net kas­die­ny­bė.


Bu­dis­tai sa­vo pa­si­di­džia­vi­mu lai­ko ir ne­to­li Dam­bu­los esan­čią Auk­si­nę šven­tyk­lą. Ne be rei­ka­lo – ji uo­lų ur­vuo­se pa­sta­ty­ta I am­žiu­je prieš Kris­tų. Tuo tar­pu Ma­ta­ros šven­tyk­lą iš vi­sų pu­sių pla­ka van­de­ny­no ban­gos. Sa­lo­je esan­čią šven­to­vę su pa­sau­lie­tiš­ku gy­ve­ni­mu jun­gia siau­ras til­tas.

Ar­tė­jant prie Si­gi­ri­jos, ho­ri­zon­te aiš­kė­ja di­džiu­lės uo­los kon­tū­rai. Ant jos bu­vo se­no­vi­nis mies­tas. Iki šių die­nų iš­li­kę griu­vė­siai įtrauk­ti į UNESCO pa­sau­lio pa­vel­dą. Kas­dien ant sta­čių uo­los sie­nų pri­ka­bin­tais laip­te­liais į vir­šū­nę už­si­ke­be­ro­ja tūks­tan­čiai tu­ris­tų. Ky­lant aukš­tyn at­vi­ro­mis li­py­nė­mis ver­ta pa­si­dai­ry­ti – at­si­vė­rę vaiz­dai pri­slo­pi­na net bai­mę aukš­čiui.

Lau­ki­nių pa­plū­di­mių ro­jus

Po tu­ris­ti­nių tu­rų tie­siog ma­ga bent sa­vai­tė­lei nu­tūp­ti ko­kia­me nors jau­kia­me kai­me­ly­je ant van­de­ny­no kran­to. Pie­ti­nė­je ša­lies da­ly­je už Hik­ka­du­vos esan­tis Ti­na­ra­ga­mos kai­me­lis tik­ras per­liu­kas – į kran­tą at­rie­dan­čios sau­lės švie­so­je nuo skaid­ru­mo per­si­švie­čian­čios ban­gos, švie­saus smė­lio pa­plū­di­miai, į van­de­ny­ną il­ge­sin­gai pa­lin­ku­sios pal­mės... Vaiz­das, „iš­plėš­tas“ iš tu­ris­ti­nių agen­tū­rų ka­ta­lo­go.

Tuo pa­čiu Thi­ra­na­ga­mos kai­me­lio pa­va­di­ni­mu vieš­bu­tė­ly­je – vi­sa, ko ga­li trokš­ti po­il­siau­to­jo, at­vy­ku­sio iš žie­mos į am­ži­ną va­sa­rą, šir­dis. Iš kam­ba­rio tik per­žen­gus slenks­tį – pie­ve­lė su že­me šliau­žian­čio­mis mi­mo­zo­mis, virš gal­vos – kait­ri sau­lė ir čia pat nuo jos sau­gan­ti kie­me au­gan­čių ko­ko­si­nių pal­mių la­ja, ku­rio­je zu­ja rai­nau­o­de­giai vo­ve­riu­kai. Už tvo­ros – van­de­ny­nas, val­ti­mis žve­jo­ti iš­plau­kian­tys žve­jai, ant kran­to juos pa­si­tin­kan­čios žmo­nos su vai­kais ir tik vie­nas ki­tas pra­ei­nan­tis tu­ris­tas.

Cu­na­mio žen­klų lai­kas ne­iš­try­nė

Ta­čiau šri­lan­kie­čiai ži­no, kad vi­sa ši ra­my­bė, de­ja, – tik lai­ki­na iliu­zi­ja. Gam­tos su­kur­tas ro­jus Šri Lan­ko­je aki­mirks­niu ga­li virs­ti pra­ga­ru. Žmo­nės iki šiol me­na 2004 me­tais nu­ti­ku­sią ne­lai­mę – pie­ti­nę ša­lies da­lį ata­ka­vu­sį cu­na­mį. Jis nu­si­ne­šė apie 250 tūks­tan­čių gy­vy­bių.

Vie­ti­niai pa­sa­ko­ja, jog kaip ty­čia sti­chi­ja smo­gė šven­ti­nė­mis die­no­mis – iš kar­to po Ka­lė­dų. Ma­ža to, iš­va­ka­rė­se bu­vo šven­čia­ma Mė­nu­lio pil­na­ties šven­tė, ku­rios me­tu ne tik mel­džia­ma­si, bet ir su­si­tin­ka­ma su gi­mi­nė­mis, ben­drau­ja­ma, vai­ši­na­ma­si, mau­do­ma­si van­de­ny­ne. Sve­čių šri­lan­kie­čių na­muo­se to­mis die­no­mis ne­trūks­ta.

„Vis­kas pra­si­dė­jo nak­tį ir taip stai­giai, kad dau­ge­lis ar­čiau­siai van­de­ny­no gy­ve­nan­čių žmo­nių žu­vo gal nė ne­su­pra­tę, kas vyks­ta“, – pa­sa­ko­jo už ke­lių ki­lo­met­rų nuo pa­kran­tės, džiun­glių kai­me­ly­je, gy­ve­nan­tis vy­riš­kis. Jis pats į ma­žą au­to­mo­bi­liu­ką įgrū­do vos spė­ju­sią nu­bus­ti žmo­ną, ke­lių mė­ne­sių duk­re­lę ir lei­do­si į gy­vy­bės ir mir­ties lenk­ty­nes – į to­li­mes­nia­me kai­me gy­ve­nan­čio bro­lio na­mus.

Pra­ėjus de­šimt­me­čiui po šio įvy­kio jis ro­do tos nak­ties siau­bą pri­me­nan­čią žy­mę – ap­skel­dė­ju­sią na­mo sie­ną.

Apie at­rie­dan­čią ke­lias­de­šim­ties met­rų aukš­čio van­de­ny­no ban­gą nie­ko ne­nu­tuo­kė ir už ke­lių šim­tų met­rų nuo van­dens va­žia­vu­sio trau­ki­nio ma­ši­nis­tas. Iš trau­ki­nio li­ko ši­pu­liai.

Prieš de­šimt­me­tį įvy­ku­si ne­lai­mė gy­va žmo­nių pri­si­mi­ni­muo­se – pa­kran­tė nu­sė­ta cu­na­mio su­griau­tais, taip ir ne­be­at­sta­ty­tais na­me­liais bei pa­min­klais ant čia pat pa­lai­do­tų au­kų ka­pų. Dau­ge­lis ar­ti­muo­sius pra­ra­du­sių šei­mų nė to­kio ne­tu­ri – kū­nus pa­si­glem­žė van­de­ny­nas. Jų at­mi­ni­mui pa­sta­ty­tas obe­lis­kas.

Vieš­bu­tė­lio bo­sas Ha­sit­ha pra­si­ta­rė per­skai­tęs ame­ri­kie­čių moks­li­nin­kų prog­no­zes, kad 2017-ai­siais ša­lies lau­kia dar ne­re­gė­to stip­ru­mo cu­na­mis. Vy­ras ne­slė­pė pla­nuo­jan­tis trauk­tis į ša­lies gi­lu­mą.

Bus dau­giau.

Li­gi­ta JUODVALKIENĖ

Žvejai ant karčių

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Koks laikas norėtumėt, kad liktų Lietuvoje: vasaros ar žiemos?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

Laidojimo ir kremavimo paslaugos Ukmergėje

Autoservisas Ukmergėje

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų