Beglobių armiją mažina sterilizacija

Autorius Vilma Nemunaitienė
Beglobių armiją mažina sterilizacija / Tokia murklių kaimynystė patinka ne visiems. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Manoma, kad Ukmergės kiemuose šiuo metu galėtų gyventi mažiausiai 400 beglobių kačių. Kad ši armija nedidėtų, yra vienintelis būdas – nemokama gyvūnų kastracija. Deja, tam pakankamai lėšų nėra, o gyventojams sunku suvokti, kad iškastruota beglobė bus tiesiog grąžinta į tą patį kiemą.

Šeimininkų neturinčios katės gyvena vos ne kiekviename daugiabučio kieme. Ir tai yra dažna kaimynų nesutarimo priežastis.

Neseniai į redakciją paskambinusi moteris pasakojo, kad jos kaimynė prie namo laiptinės daug metų šėrė kelias kates. Iš pradžių buvo viena, paskui iš kažkur atsirado dar viena rainė su paaugintu jaunikliu.

Kaimynė kasdien išnešdavo joms ėdesio, įpildavo pieno. Tačiau atsitiko taip, kad geraširdė pasimirė. O daugiau niekas jos globotinių perimti nebenori. Šie po langais kniaukia, prašosi ėdesio. Skambinusi moteris klausia, kaip reiktų elgtis kaimynams.

Ukmergės rajone valkataujančiais beglobiais gyvūnais rūpinasi miesto seniūnija. Tačiau jos žmonės išsiveža tik valkataujančius šunis.

Benamės katės yra tik sterilizuojamos. Miesto seniūnė Zita Pečiulienė pasakojo, kad ši procedūra atliekama pagal specialią programą savivaldybės biudžeto lėšomis. Bet tik tuo atveju, jei talkina patys paslaugos prašantys gyventojai – jei pagauna katinus ir juos uždaro.

Paleidžia, iš kur paėmė

VšĮ „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė patikino, kad žmonės neretai įsivaizduoja, kad visas beglobes kates kas nors turėtų surinkti ir išvežti.

Tačiau tai esą tikrai neįmanoma. Šios beglobiais gyvūnais besirūpinančios organizacijos skaičiavimu, vien tik Ukmergės mieste yra per  400 beglobių kačių, gyvenančių daugiabučių kiemuose ar sodų bendrijose.

Visas jas sugaudyti ir kam nors globoti – nereali finansinė našta. Vienintelė išeitis – visose Europos šalyse patvirtinta efektyvi programa – „Pagauk – sterilizuok – paleisk“.

Jos esmė – sterilizuoti katę ir paskui paleisti ją gyventi į įprastą vietą.

Kiekvienos katės sterilizacija veterinarijos gydykloje kainuoja 60 eurų. Dar apie 20 eurų kainuoja gydymas ir vaistai po operacijos.

I. Germanienės teigimu, yra savivaldybių, kur biudžeto lėšos numatytos būtent šiai programai. Tačiau į „Klajūną“ patekus beglobei katei, už jos priglaudimą iš mūsų rajono biudžeto šiai įstaigai skiriama tik 30 eurų. Taigi, mažiau nei pusė reikiamos sterilizacijai sumos. Trūkstamą dalį viešoji įstaiga privalo susirasti pati.

Sumokėjo vilniečiai

I. Germanienė pažymėjo, kad esant tokiai situacijai, „Klajūnas“ gali paimti tikrai ne visas beglobes kates. Pirmiausia globoti imasi sužalotas murkles arba be mamų likusius katinėlius.

Kai kada daromos išimtys. Gavus pranešimą, kad viename Ukmergės Vilniaus gatvės daugiabutyje priviso iki keliolikos kačių, šešios iš jų pagautos buvo atgabentos į jų prieglaudą III Antakalnio kaime.

Deja, už ukmergiškių kačių kastravimą sumokėjo kolegos vilniečiai – sostinėje įsikūrusi gyvūnų globos įstaiga „Vyšnių sodas“. Po operacijos katėmis rūpinasi gyvūnų globėjai Utenoje.

Grįš į kiemą

Nors gyventojai, žinoma, piktinsis, pasveikusios katės iš Utenos bus pargabentos į Ukmergę ir paleistos į kiemą, kuriame buvo sugautos.

I. Germanienė primena katės psichologiją: tai visai kitoks gyvūnas nei šuo. Šis prisiriša ir be žmogaus išgyventi negali. Jam reikia šeimininko. Katė – priešingai. Nors su žmogumi užmezga glaudų ryšį, labiausiai prisiriša prie savo teritorijos. Ir į ją visada grįžta.

Pašnekovė sako, kad veiklos pradžioje „Klajūnas“ bandė priglausti visas beglobes Ukmergės kates. Tačiau dabar supranta, kad tai tiesiog neįmanoma.

Prisimena atvejį, kai pas juos buvo atvežta Bažnyčios gatvėje gyvenusi katė. Priėmė, maitino, rūpinosi, surado jai globėją. Šis po kurio laiko katę išleido į lauką ir gyvūnas dingo. Po kiek laiko iš Bažnyčios gatvės gauta žinia – čia vėl parsirado išvežta katė…

Kviečia prisidėti

Gyvūnų globos organizacijos vadovė ukmergiškius kviečia būti sąmoningus, suprasti situaciją ir prisidėti prie jos sprendimo. Daugiabučių bendrijos galėtų prisidėti kastruojant jų kiemų gyventojas.

Kita vertus, tikimasi, kad ir rajono savivaldybė reaguos į „Klajūno“ prašymą visiškai finansuoti į jų įstaigą patenkančių kačių sterilizacijos procedūrą.

Tvirtina, kad likęs nepatenkintas ir kitas jų prašymas savivaldybei – leidimas statyti kačių namukus kiemuose. Esą beveik visuose šalies rajonuose tai daroma. Namukais pasirūpina savanoriai. Bet Ukmergėje tokio leidimo „Klajūnas“ neturi.

Iš idėjos

Beglobių priežiūrai save paskyrusi I. Germanienė tikina, kad rajone į savanorišką veiklą yra įsitraukę per 10 žmonių. Jų pagalbos gali bet kada tikėtis. Dar apie 10 – tik kartais prie veiklos prisidedantys asmenys.

Savanoriai – dažniausiai žmonės, turintys darbus ir anaiptol ne bet kada galintys atskubėti į pagalbą.

Pati viešosios įstaigos vadovė sako jokia kita darbine veikla užsiimti neturinti galimybės: kiekvieną dieną rūpinasi beglobiais, atsako į telefono skambučius. Labai dažnai tenka dirbti savaitgaliais ir net keltis naktį.

Deja, iš to pragyventi neįmanoma. „Šiuo metu galiu sau skirti 100 eurų mėnesiui“, – atvirauja moteris, kurios veiklos prasmę supranta ir nuoširdžiai palaiko šeima.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *