Šio skyriaus vedėjos Reginos Jackūnienės teigimu, vasaros laikotarpiu būna kone pusė visų metų santuokų. Tiesa, pastebi vedėja, šiais metais santuokų apskritai „šiek tiek sumažėjo“.

„Gerokai mažiau porų per pirmąjį šių metų pusmetį susituokė ir bažnyčioje“, – pasakojo ji.

Šiemet iki liepos 1-osios įregistruotos 58 santuokos. Bažnyčioje susituokė 16 porų. R. Jackūnienė pasakojo, kad liepą buvo 21 prašymas sudaryti santuoką Civilinės metrikacijos skyriuje, rugpjūtį tokių prašymų 20, rugsėjį – 11.

Dažniausiai tuokiamasi šeštadienį, kiek rečiau – penktadienį. Būna pageidaujančiųjų įteisinti santuoką antradienį, trečiadienį. Kai kuriems jaunavedžiams ypač svarbi ir magišką ar kitą reikšmę turinti vestuvių data. Vadinamąją trijų septynetų dieną, 2017 07 07, pasak pašnekovės, įregistruotos 3 santuokos.

Tuokiasi ukmergiškiai ir kitose šalyse. „Užsienyje registruotų santuokų buvo dvi. Mūsų kraštiečiai tuokėsi Jungtinėje Karalystėje ir Jamaikoje. Civilinės metrikacijos skyriuje mūsų pilietės tuokėsi su Vokietijos, Ukrainos ir Kinijos piliečiais, o viena pilietė užsienyje registravo santuoką su Indijos piliečiu“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Jaunavedžiai pageidauja tuoktis įvairiose savo pasirinktose vietose. Populiariausi čia išlieka dvarai ir kaimo turizmo sodybos. Tarp jų – Taujėnų, Krikštėnų dvarai, kaimo turizmo sodybos „Duburiai“ Vidiškių seniūnijoje ir magistralėje Vilnius–Panevėžys esanti „Pas Mildą“. Taip pat neseniai registruota santuoka ir kaimo turizmo sodyboje „Roris“.

Anot pašnekovės, dar paduota keletas prašymų tuoktis sodybose „Ąžuolų giria“, „Kaštonas“ bei Ukmergės piliakalnio papėdėje.

Nebe pirmą kartą, pasakojo R. Jackūnienė, tuokėsi 22 moterys ir 12 vyrų. Viena nuotaka buvo nepilnametė. Pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, pasirinko 11 nuotakų, dvigubą – prie savo pavardės prijungus sutuoktinio – 2 moterys, mergautines pasiliko 2 ir 2 moterys pasiliko ikisantuokines pavardes.

Kitos tautybės vyro pavardes ėmė 4 nuotakos. „Tačiau daugiausia ukmergiškių pasirenka tradicines pavardes – su lietuviška galūne, – sako ji. – Tokių buvo 37.“

Vedėja šypsosi: visos santuokos visada būna ypatingos ir negalima išskirti nė vienos iš jų. „Gal tik šiek tiek sumažėjo santuokų su pamergėmis ir pabroliais arba tradiciniai jų pulkai mažesni. Dažnai poros pasirenka tik su liudytojais registruoti santuokas. Gal tai lemia ir ekonominės sąlygos“, – svarsto ji.

Priminė kai kurias nuo šiemet galiojančias su santuokos registravimu susijusias naujoves. Viena jų – nuo sausio 1 d. vietoje pažymų apie šeiminę padėtį išduodamos pažymos, patvirtinančios kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą: „Šiemet jau išduota 20 Teisingumo ministerijos nus-tatytos formos pažymų, patvirtinančių kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, dėl santuokos registravimo su kitos valstybės piliečiais. Mūsų kraštiečiai ruošėsi tuoktis Vokietijoje, Graikijoje, Latvijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rusijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje, Lenkijoje, Danijoje, Ispanijoje, Indijoje ir Maroke.“

Kitas pasikeitimas: nuo sausio 1 d. jaunavedžiams nebeįteikiami santuokos liudijimai, o tik pagal pageidavimą už 2,90 euro išduodamas santuokos sudarymą liudijantis išrašas. „Visi besituokiantys ima šį išrašą, nes ne visos įstaigos turi prisijungimą prie Registrų centro duomenų bazės“, – apie tokio dokumento poreikį paaiškino vedėja.

Ji taip pat primena, kad valstybės rinkliavos mokestis už santuokos registravimą yra 20 eurų, o už santuokos registravimą jaunavedžių pasirinktoje vietoje – 60 eurų. Piliečiai dėl santuokos registravimo gali kreiptis į pasirinktą civilinės metrikacijos skyrių nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos.