Moteris sakė priklausanti Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungai. Turinti neįgalumo grupę, verčiasi labai sunkiai, mat jai priklauso vos 70 eurų dydžio pensija. Tuo pačiu girdi, kaip spaudoje pasakojama, jog labai mažas pajamas gaunančius žmones remia „Maisto bankas“. Ir Ukmergėje žmonės jam aukoja – perka produktus. Bet moteris jų pernai nė karto negavo.
Tikina, kad negavo ir visos šiai Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungai priklausančios jos bičiulės.
Pati teiravosi pirmininkės, kodėl nesulaukia jokios paramos, gal bent kokio dalijamo maisto gali tikėtis. Tada esą buvo pasiūlyta išėjusių iš garantijos maisto produktų. Jų gavo, bet neapsidžiaugė, mat produktai buvo vakarykštės dienos galiojimo. Jei tokius valgysi, esą gali apsinuodyti. „Neįgalieji – ne šuniukai, kad valgytų iš garantijos išėjusius produktus“, – įsitikinusi pašnekovė.
Mano, kad skurdžiai besiverčiančius turėtų pasiekti ne tik prekybos centrų lauk metami, bet ir žmonių „Maisto banko“ aukojami kokybiški produktai.
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Dalia Unikienė pasakojo, kad „Maisto banko“ parama pasiekia tuos jų organizacijos narius, kurie užpildo prašymus paramai gauti. Organizacijos vadovė ragina visus, kam parama reikalinga, užpildyti prašymus, nurodant savo gaunamas pajamas.
Šiuo metu Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungai priklauso daugiau kaip 700 narių. Pasak pirmininkės, prieš Kalėdas „Maisto banko“ akcijos metu surinkta maisto produktų, kurie padalyti 100-ui sunkiai besiverčiančių organizacijos narių. Jiems dovanotuose lauknešėliuose sudėta kelių rūšių produktų – miltų, aliejaus, cukraus, kruopų.
Tačiau pirmininkė pažymi – lauknešėliai pasiekė tik tuos, kuriems parama reikalinga dėl mažų pajamų, o apie tai jie pažymėjo savo prašymuose.
D. Unikienė kalbėjo ir apie kitą galimybę paremti žmones maistu – tai besibaigiančio galiojimo maisto produktai. Juos organizacija gauna kartą per savaitę iš dviejų prekybos centrų. „IKI“ prekybos centras duoda įvairių produktų, o „MAXIMA“ – siūlo tik duonos gaminių.
Pirmininkė pasakojo, kad jų organizacijai skiriamų maisto produktų kiekiai yra labai nevienodi – kartais kelios dėžutės, o kartais 15. Tai yra nenuspėjama. Apie kiekius organizacija informuojama tik tą pačią dieną. Tačiau iš esmės pastebima, kad paramos maistu labai smarkiai mažėja.
Šią paramą vienas Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos narys per metus gali gauti tik vieną mėnesį. Kadangi produktų nėra daug, vienu metu jie padalijami keliolikai organizacijos narių. Praėjus mėnesiui šiuos keičia kiti keliolika prašytojų.
Kartais pasitaiko – atkeliauja daugiau nei įprastai besibaigiančio galiojimo produktų. Pavyzdžiui, duonos. Tuomet ji padalijama didesniam žmonių būriui. Tačiau vėlgi, pirmininkė pažymi, turi būti žmogaus prašymas, kad tokia parama reikalinga. „Kaip kitaip žinoti, kad parama reikalinga“, – svarsto pašnekovė.
Pirmininkė apgailestauja, kad atsiranda žmonių, kurie pakritikuoja gautus produktus. Ypač vaisius, daržovės, kurių išvaizda tikrai nėra prekinė. „Bet juk gerų ir tinkamų parduoti produktų mums niekas neatiduoda“, – sako ji.
Pasakojo, kad dalinant produktus visada stengiasi atsižvelgti į tai, kiek paramos prašančioje šeimoje yra narių: jei gausi šeima, žinoma, produktų įdedama daugiau nei tam, kuris gyvena vienas. Taip pat stengiamasi net išsiaiškinti, ar tuo pačiu metu žmogus nėra remiamas maistu kitoje organizacijoje. Juk ne paslaptis – daugelis priklauso abiem rajone esančioms neįgaliuosius vienijančioms organizacijoms.
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjunga bent kartą metuose dalija ir labdarą drabužiais. Tačiau ne iš užsienio atvežtais – tokių jau seniai negaunama. Dalijami mūsų žmonių suaukoti drabužiai, avalynė, kiti daiktai.
D. Unikienė pažymi, kad jų organizacija tikrai nėra skirta tik labdarai dalyti. Čia organizuojama daug įvairių veiklų, renginių, švenčių, susitikimų. Žmonės skatinami bendrauti, turiningai leisti laiką, dalytis savo rūpesčiais ir džiaugsmais, padėti vieni kitiems.
Deja, yra tokių, kurie pageidauja tik paramos maistu ir jokia veikla jų nedomina. Ir tai pirmininkę liūdina.
