Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto skelbiami šalies savivaldybių indekso duomenys.
Praėjusiais metais jie skelbė, kad Ukmergė kartu su Kaišiadorių savivaldybe dalijosi 24–25 vietomis. Pernykščiai mūsų „partneriai“ Kaišiadorys šiemet atsidūrė dar keliomis pakopomis žemiau.
Ukmergės kaimyniniai rajonai pagal šį indeksą – labai skirtingose pozicijose.
Pavyzdžiui, Kėdainiai – 9–11, Širvintos – 18–20, Jonava – 35–34, o Molėtai – priešpaskutiniai indekse – 53-ioje vietoje. Paskutinė tarp mažųjų – Ignalinos savivaldybė.
Mažųjų savivaldybių reitinge tradiciškai pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Mažųjų savivaldybių geriausiųjų penketuke – Klaipėdos ir Kauno rajonai, Palanga ir Druskininkai bei Mažeikių savivaldybė.
Tarp didžiųjų miestų išsiskiria du lyderiai – Klaipėda ir Vilnius. Šiemet nedidele persvara į pirmą vietą išsiveržė Klaipėda. Šiaulių miestas šiemet trečias, Kaunas – ketvirtoje, Panevėžys – penktoje vietoje.
Laisvosios rinkos institutas pažymi, kad šiemet šalyje išsiskiria dvi tendencijos: nedarbo lėtėjimas stoja, lyderiai tolsta nuo atsiliekančių.
Nors nedarbo lygis Lietuvoje krito nuo 10,8 proc. 2014 m. iki 9 proc. 2017 m., mažėjimas – vis vangesnis. Nepaisant ekonomikos augimo, nedarbas kai kur net auga.
Pavyzdžiui, nedarbas nebemažėja Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Ilgalaikių bedarbių, tai yra žmonių, nerandančių darbo metus ir ilgiau, dalis augo kas antroje savivaldybėje.
Ekonominio aktyvumo rodikliai rodo lyderių atsiplėšimą. Pavyzdžiui, pagal tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą lyderių dešimtukas investicijas didino vidutiniškai po 150 eurų gyventojui, o atsiliekančiųjų dešimtuke – po 10 eurų gyventojui kasmet.
Panaši tendencija ir pagal migracijos rodiklius. Nuo 2015 metų sparčiausiai tuštėjančias savivaldybes kasmet palieka po 2,5–3 proc. gyventojų.
Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių ir 54 mažųjų.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios: taupo mokesčių mokėtojų pinigus, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; skatina konkurenciją tarp paslaugų teikėjų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą; atsisako nebūtinų savo funkcijų; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Ukmergės rajono savivaldybėje šiemet geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinio ūkio“, „Švietimo“, „Sveikatos ir socialinės rūpybos“, „Investicijų ir plėtros“ ir „Administracijos“ sritys.
Geresnį „Administracijos“ srities vertinimą lėmė tai, kad laiku neišnagrinėtų gyventojų prašymų dalis 2017 m. siekė tik 0,7 proc. Savivaldybėje 1000 gyventojui teko 6,3 darbuotojo (savivaldybių vidurkis – 7,6).
Savivaldybė pasiekė gerų rezultatų „Komunalinių paslaugų“ srityje. 2017 m. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo kaina siekė 1,74 ct/kub. m ir buvo mažesnė nei vidutinė (2,17 ct/ kub. m).
Kaip daugelyje kitų savivaldybių, mūsų rajone sumažėjo 1000 gyventojų tenkančių materialinių investicijų. Per metus investicijų sumažėjo 221 Eur, nuo 963 iki 742 Eur.
Tiesioginių užsienio investicijų kiekis vienam gyventojui (1549 Eur) viršijo vidurkį, siekiantį 1129 Eur.
Teigiamai įvertinta tai, kad 2017 m. daugėjo veikiančių ūkio subjektų, išduotų ir pratęstų verslo liudijimų, statybos leidimų.
Lyginant su kitomis savivaldybėmis, nuo vidurkio atsilieka „Transportas“, „Mokesčiai“ ir „Turto valdymas“.
„Transportas“ įvertintas palyginti prastai, nes 2017 m. savivaldybėje nebuvo skelbiami konkursai viešojo transporto maršrutams ir paslaugų neteikė privatūs vežėjai.
„Mokesčių“ srityje pakilti į viršų sutrukdė 2017 m. taikytas 0,9 proc. (vidurkis – 0,7 proc.) pagrindinio nekilnojamojo turto mokesčio tarifas ir palyginti aukštas vidutinis žemės mokesčio tarifas.
UŽ inf.
