Rytų išmintis byloja, kad nepasikeis gero žmogaus širdis, kaip nesušils vandenynas nuo degančio šiaudo.

Apie degančius šiaudus ir noriu šiandien pakalbėti. Gal kiek per drąsu atskirų  žmonių išgyvenimus lyginti su pasaulio jausmų jūra, bet be šio palyginimo mes niekad nesuprasim vieno žmogaus išgyvenimo trapumo.

Nuo neatmenamų  laikų žmonės mylėjo vienas kitą, gimdė vaikus, juos augino ir kūrė pasaulio lobyną. Visais laikais šalia gyveno nelaimės, mirtys, išsiskyrimai. Visais laikais žmonės ėjo prie žmonių, kad išsisakytų, kad apsikabintų ir būtų stipresni.

Kas atsitiko mūsų laikų žmonėms, kad nebemokame mylėti, nemokame auginti vaikų ir nemokame gyventi žmonių bendruomenėje. Atsirandame lyg iš niekur, lyg ne namuose auginti. O ir namų samprata keičiasi. Nebelieka buvusio privatumo.

O tada prasideda socialinė erdvė. Čia mūsų daug: socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai, psichologai, vaiko teisių apsaugos specialistai ir kt. Visi skubame padėti kompensuoti meilės, atsakomybės, aplaidumo ir kitas spragas, kurios atsiranda žmonių gyvenimo vandenyne. Tada uždegame šiaudus kiekvienas savo erdvėje ir pradedame šildyti vandenyną. Su viltimi, bet iš anksto nuspėdami galimas pasekmes.

Bet meilė gyvena. Ir vandenynai surenkami po lašelį. Ir žmonių tarpusavio santykių jėga tokia didelė, kad prieš ją bejėgiai skeptikai ir vienišiai. Tiesiog žmogus turi pasirinkti savo gyvenimo erdvę. Sąmoningai. Įvertinti tai, ką gali duoti aplinkai ir ko ji iš jo tikisi.

Mums dažnai tenka būti vertintojais kitų gyvenimų ir išgyvenimų. Tenka, nes patys žmonės to nenori ar nesugeba padaryti. Vertinimas – pagal bendruomenės nustatytus kriterijus. Ir vėl tampi lyg atsakingas už svetimą gyvenimą, ne savo vaiką, ne savo artimą žmogų. Kuris pasiklydo gyvenimo kelyje ir net nebando ieškoti kelio namo. O gal net nebeturi savo namų.

Ir vėl degame šiaudus. Bandome šildyti širdis, šluostyti vaikelių ašaras ir užkurti židinį seniai atvėsusiame name...

Advento metas Lietuvoje kviečia atjautai ir meilei. Daugelis  šiuo metu tuo gyvename. Mus supa įvairių likimų žmonės. Bet kaip būna gera širdžiai, kai sutinki šviesų žmogų, mylinčią širdį, pajauti uždegto šiaudo šilumą.

Nors nesušildysim vandenynų, bet šiaudus tikrai degsim, tikrai kviesim nesipykti, apsikabinti ir suprasti vienas kitą.

Sigita Bakanauskienė

Užs. Nr. 916

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Veterinarijos klinika

Vilkmerge restoranas

Ukmerges siluma

Ukmergėje pastebėta meška, ar dėl to bijosite eiti grybauti?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

sale

Floros Studija

Telefonai Ukmergė

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Akmenys prabyla

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų