„Ką jie daro ir koks jų veiklos tikslas? Galbūt tai susiję su vaistinėse parduodamais receptiniais vaistais? Nes ne kartą teko girdėti, kad tuos pačius vaistus skirtingos vaistinės parduoda taip, kaip nori: vienos prašo recepto, kitos – ne“, – tikino skaitytoja.

Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės spaudai Aistės Tautvydienės, kontrolinį pirkimą, apie kurį teiraujasi moteris, apibrėžia Vaistinių patikrinimų taisyklės. Kontrolinis pirkimas yra vaistų pirkimas, vykdomas atliekant vaistinės neplaninį tikslinį patikrinimą. Juo siekiama nustatyti, ar vaistinė parduoda vaistus ir suteikia farmacinę paslaugą, laikydamasi pastarosios veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Tiksliniai patikrinimai gali būti atliekami VVKT viršininkui priėmus motyvuotą sprendimą ir tik Vaistinių patikrinimų taisyklėse nurodytais atvejais. Tarp tokių atvejų: jei yra gautas kitos institucijos rašytinis motyvuotas prašymas ar pavedimas atlikti patikrinimą; jei turima informacijos ar kyla pagrįstų įtarimų dėl vaistinės veiklos, kuri gali neatitikti reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Taip pat – kai siekiama įvertinti ankstesnio patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimo tinkamumą. „Kontroliniai pirkimai yra atliekami tik tam turint aiškų pagrindą ir nesant kitos galimybės patikrinti faktus ar įtarimus apie vaistų pardavimą gyventojams“, – teigė A. Tautvydienė.

Anot jos, nuo to laiko, kai teisės aktų numatyta tvarka vaistines galėjo pradėti tikrinti slapti pirkėjai, pagal gautą informaciją dėl vaistų pardavimų gyventojams pažeidimų pernai buvo atlikti 2, o šiemet – 5 kontroliniai pirkimai.

„Dažniausiai gyventojai informuoja, kad vaistinėse receptiniai vaistai parduodami be gydytojo recepto. Tarnybai atlikus kontrolinius pirkimus, tik vienu atveju farmacijos specialistas pažeidė teisės aktų reikalavimus, parduodamas receptinį vaistą be recepto“, – sakė specialistė.