Rūsio patalpos užima kiek daugiau nei pusę Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios ploto. Kadais rūsyje buvo įrengta šarvojimo salė, tačiau daugiau nei dešimtmetį patalpos stovi apleistos, paverstos sandėliu.

Šios parapijos klebonas dekanas kunigas Raimundas Kazaitis pasakojo, kad bažnyčios rūsyje atliekami santechnikos, elektros, dažymo darbai, sumontuota šiuolaikiška šildymo sistema. Kadangi ten drėgna, sumontuoti siurbliai oras-oras.

Dekanas džiaugiasi, kad remontui pasirinko Ukmergės bendrovę „Baltukmės statyba“.

Primena, kad parapija šiuo metu neturi jokių patalpų susitikimams – tik įrengtą raštinę.

Šiuolaikiškai įrengtose rūsio patalpose ateityje vyks jaunavedžių kursai, maldos grupių susitikimai.

Klebonas pasakojo, kad į pabaigą eina ir zakristijos, esančios dešinėje pusėje nuo pagrindinio altoriaus, remonto darbai. Zakristija – tai patalpa, kur kunigas ruošiasi liturgijai. Šioje bažnyčioje ji remonto nebuvo mačiusi nuo sovietmečio laikų – viskas buvo nudėvėta ir apleista. Pradėjus plėšti medinę sienų apdailą, paaiškėjo, kad darbų bus net daugiau nei planuota.

Pasak klebono, zakristijos ir rūsio patalpose taip pat bus pastatyti nauji baldai. Klebono paskaičiavimu, remontas kainuos apie 23 tūkst. eurų. Pažymi, kad tai – tikinčiųjų aukojamos lėšos. Yra dėkingas visiems, kurie pasitiki, supranta, aukoja ir mažomis, ir didelėmis sumomis. Ypač jautru, kad tokie darbai įmanomi vertinant pandemijos laikotarpį, kai bažnyčią lankančių tikinčiųjų labai sumažėjo.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas pasidžiaugė, kad vieną labai reikšmingą bažnyčios pastatui projektą pavyko įgyvendinti ir visiškai dykai. Kunigas R. Kazaitis surado norvegų finansuojamą kultūros paveldo saugojimui įkurtą fondą, pateikė paraišką ir ją laimėjo.

Pasakojo, jog fondo suteikta pagalba – milžiniška, nes atvykę specialistai ne tik atliko kai kuriuos specifinius darbus, bet ir įvertino pastato būklę bei pateiks planą, kokius darbus pastate būtina atlikti, kiek tai kainuos.

Tačiau net ir be išvadų aišku, kad tiek bažnyčios vidui, tiek išorei verkiant reikia labai rimto remonto. Akivaizdu, kad anksčiau daryti remontai – tik paviršiniai. Matyti, kad trupančios fasado plytos buvo tiesiog nudažytos. Nesaugios jau yra ir maldos namus puošiančios skulptūros. Laukiantys darbai – grandioziniai ir teks sukti galvą, iš kur gauti lėšų jų finansavimui.

R.Kazaitis pasakojo taip pat turintis planų, susijusių su statybomis – norėtų atnaujinti šalia bažnyčios esančiame sklype stovintį buvusį klebonijos pastatą. Ne vienus metus jis dūla apleistas ir šaukiasi remonto. O jį atlikti galima planuoti tik kai statinio statusą ir teisinės apsaugos reikalingumą nustatys Kultūros paveldo departamento komisija. Specialistų išvados bus pateiktos jau artimiausiomis dienomis. Tada bus aišku, ar privalu išsaugoti statinio išorę, arba kiek privalu jos išsaugoti.

Tame pačiame sklype gal galima būtų įrengti nedidelį statinį su dviem būstais kunigams, nes šiuo metu abu šios parapijos kunigai butus nuomojasi. Tačiau visi šie planai, pasak klebono, – tolimos ateities, gal net dešimtmečių.

R.Kazaitis įsitikinęs, kad pastatas – kaip gyvas organizmas – juo reikia nuolatos rūpintis ir prižiūrėti. Dirbdamas ankstesnėse parapijose jis ir laikėsi tokios nuostatos. Sako, kad rimčiausias projektas – milijoną litų kainavęs visų pastato langų keitimas – įgyvendintas Jonavos rajone, Žeimiuose esančioje bažnyčioje. Kitoje Jonavos rajono – Kulvos – bažnyčioje įrengė šiuolaikišką šildymo sistemą.

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje šildymo sistema yra dujinė, o šildymo sezono metu kūrenimo išlaidos mėnesiui siekia 500 eurų. Brangstant dujoms, kitą sezoną išlaidos didės trečdaliu.

R.Kazaitis pasakojo, kad atėjęs čia dirbti 2019 metų pabaigoje rado nemažai skolų. Pardavus turėtą parapijai nereikalingą nekilnojamąjį turtą, skolų nebeliko ir dar iš dalies prisidėjo prie dabar vykdomų remonto darbų.