Apie archeologinius radinius ir ateities vizijas

Autorius Skaistė VASILIAUSKAITĖ - DANČENKOVIENĖ
Apie archeologinius radinius ir ateities vizijas / Vaitkuškio dvaras įamžintas S. K. Kosakovskio nuotraukose.

Atlikus Vaitkuškio dvaro archeologinius tyrimus, jau parengtas šio statinio rekonstrukcijos projektas. Dvaro šeimininko planuose – praeitį derinti su dabartimi.

Prieš porą metų Vaitkuškio dvaras perėjo į naujo šeimininko Gintauto Dūdėno rankas, kuris ėmėsi teritorijos archeologinių žvalgomųjų tyrimų.

Jų metu surastų daiktų fragmentai buvo perduoti Ukmergės kraštotyros muziejui. Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologo Povilo Zarembos parengtuose radinių aprašymuose rašoma apie aptiktas buities daiktų fragmentų liekanas. Tai – stiklinio indo, greičiausiai butelio ar grafino kaklo, šukė, stiklinės taurės kojelės bei keraminės lėkštės, keraminio indo šukės. Taip pat – žalio stiklinio butelio kaklo ir keraminio puodo šukės. Radiniai datuojami XVII–XVIII a.

Vėlyvesniam laikotarpiui priskiriamas dekoratyvinio dubens fragmentas – ąsos šukė. Tai – fajanso indas, dengtas balta glazūra.

Kasinėjant surasta ir meno kūrinių bei aksesuarų. Tai – galimai žvakidės fragmentas bei keraminė figūrėlė, vaizduojanti nuogą vaiką, sąsagos dalis ir sagos ar aprangos detalė, saga puošta iškilių apskritimų ornamentu.

Rasta ir architektūrinių detalių – trys keraminių čerpių fragmentai, du sieninių keraminių koklių fragmentai.

Vienas koklis buvo puoštas reljefiniu augaliniu ornamentu ir dengtas tamsiai ruda glazūra, antrasis buvo puoštas reljefiniu nenustatyto motyvo ornamentu ir dengtas žydra glazūra.

Ateities vizijos

Dvaro šeimininkas G. Dūdėnas nuo pat objekto įsigijimo sakė svajojąs atstatyti bokšto kuorus, o ant bokšto stogo įrengti apžvalgos aikštelę, nuo kurios atsivertų Ukmergės panorama.

Kadangi grafas Stanislovas Kazimieras Kosakovskis (1837–1905) domėjosi fotografija, dabartinio dvaro šeimininko planuose – įrengti tų laikų fotolaboratoriją, kurioje būtų autentiškas fotoaparatas ant trikojo, o lankytojai galėtų susipažinti su senosiomis fotografijos gamybos technologijomis. Norėtų įkurti ir ekspozicinę erdvę buvusios oranžerijos liekanose, jas užkonservuojant ir apsaugant.

Yra minčių kai kuriuos archeologų atkastus pamatus konservuoti ir taip pat palikti ekspozicijai.

Šeimininkas rūmų atstatyti neketina. Tačiau svarsto apie galimybes technologinėmis priemonėmis atkurti jų vaizdą. „Turint nuotraukas ir planus, žmogui vaikštant po teritoriją, 3D projekcijomis galima kurti vizualizacijas, kurios leistų matyti buvusį vaizdą. O jei to padaryti nebus įmanoma, bent jau įrengti stendus, kad atsivertų tikrasis vaizdas“, – dalijosi idėjomis G. Dūdėnas.

Parengė projektą

Dvaro ir teritorijos tvarkymo darbams šeimininkas skiria daug laiko – čia praleidžia kone kiek-vieną savaitgalį. O sumanymus paversti realybe patikėta žinomai architektei restauratorei, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistei Dainai Ferguson.

Ji, remdamasi archeologinių tyrimų duomenimis, istorine medžiaga bei fotografijomis, parengė 1840–1862 metais statytų rūmų liekanų sutvarkymo, restauravimo, užkonservavimo ir eksponavimo projektą.

Idėjoms įgyvendinti reikia retrospekcinių planų, pagal kuriuos atkuriamas erdvių išdėstymas, jų eksterjeras ar net interjeras. Išlikusios nuotraukos, lyginant jas su istoriniais duomenimis, tai leidžia padaryti gana tiksliai.

Kosakovskių nuotraukų palikimas – gausus. Ir pastatų išorė, ir interjeras, ir parko teritorija gana detaliai fotografuota. Net baldai, jų medžiagiškumas. Tai – didelis turtas, iš kurio galima atstatinėti praeitį.

Įrengs liftą

Planuojama pagal nuotraukas atstatyti tris bokšto fasadus. Svarstoma, ką daryti su 1984 metais prie bokšto įrengtu silikatinių plytų priestatu ir laiptais, skirtais gaisrinei saugai. Interjero atstatinėti kol kas neketinama.

Bokšte numatyta įrengti liftą, kuris keltų į antrąjį aukštą. O į trečiąjį vestų sraigtiniai laiptai, užsibaigiantys žibinto apšviestu išlipimu ant stogo.

Manoma, kad bokšto pirmajame aukšte galėtų būti šeimininkų gyvenamoji patalpa, čia tilptų ir kvepalų verslo, kuriuo užsiima G. Dūdėnas, salonas. Kita dalis – skirta visuomenei, lankytojams.

Rūsiai nėra plačiai ištyrinėti, tad jų panaudojimas šiuo etapu nesvarstomas.

Skirs kultūrinei veiklai

Pagal istorinius duomenis, antrame bokšto aukšte apsistodavo svečiai, palėpėje buvo miegamieji. Ateityje šios erdvės būtų skirtos dvaro istoriją atspindinčiai ekspozicijai, kuri pasakotų apie Kosakovskių gyvenimo būdą, jų prisidėjimą prie Ukmergės miesto vystymosi. Čia galėtų būti įkurta ir senovinė fotolaboratorija.

Oranžerija būtų kultūrinės paskirties. Manoma, kad čia tilptų iki 80 lankytojų. Specialistų ataskaitoje nurodoma, kad oranžerija yra prastos būklės, mūras pažeistas, iškorėjęs, todėl laukia daug restauracinio darbo.

Rūmai turėjo verandą su ketaus kolonomis. Kadangi rūmai nebus atstatomi, verandą planuojama perkelti į kitą vietą. Manoma, kad joje galėtų būti įrengta lauko teatro scena, kuri galėtų prisipildyti Kosakovskių mėgtų veiklų.

Teritorijos sutvarkymas

Dvaro parkas yra ankstesnis nei rūmai, kuriuos, kaip žinoma, S. F. Kosakovskis perstatė XIX a. antroje pusėje. Parke buvo įrengti takeliai, minimi net aštuoni tvenkiniai, pavėsinės. Iš nuotraukų nustatyta takų sistema, rozariumų ir tvenkinių vietos.

Projekte siūloma išryškinti buvusių rūmų kontūrą, jį pakelti ir konservuoti, o jo ribose įrengti sodelį su kvapniais augalais.

Apgalvota ir patalpa sodininkui, kur galėtų būti laikomi įrankiai, inventorius.

Numatyta įrengti 14-os vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Įvažiavimas liktų tas pats, kuris naudojamas dabar, nors Kosakovskių laikais svečiai atvykdavo iš kitos pusės.

Užmojams įgyvendinti reikalingos didelės lėšos. Jų ieškoti ketinama dalyvaujant Lietuvos ir Europos Sąjungos paramos fondų programose. Tikimasi, kad valstybinės lėšos galėtų iš dalies dengti restauravimo darbus, skirtus autentiškumo išsaugojimui.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *