Ar padės saugomas augalas išsaugoti mišką?

Autorius Vilma Nemunaitienė
Ar padės saugomas augalas išsaugoti mišką? / Vėjalandė šilagėlė – saugomas augalas.

Dukstynos miške sodybą turinti Irena baisėjosi privatininkų drastiškai kertamais miškais. Moteris tikisi, kad bent dalį miško pavyks išsaugoti dėl ten augančių saugomų augalų. Aplinkos ministerija tokių vilčių nesuteikia.

Balandžio pabaigoje Irena sužinojo, kad viena bendrovė iš privataus asmens nupirko didelį Dukstynos miško plotą su tikslu iškirsti, o medieną parduoti. Miškas yra šalia moters sodybos.

Pasak ukmergiškės, kirsti planuojama jau po kelių savaičių.

Tačiau dėl tokio pušyno likimo ukmergiškei labai skaudu. Pasak jos, šioje vietoje auga saugotini augalai – vėjalandės šilagėlės, įrašytos į daugelio Europos valstybių nacionalinius saugomų rūšių sąrašus.

Vėjalandė šilagėlė įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kuriame priskirta pažeidžiamų rūšių kategorijai.

Rūšis įtraukta į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą ir į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje ir kurioms išsaugoti reikia steigti buveinių apsaugai svarbias teritorijas, sąrašą.

„Iškirstas ir išniekintas miškas atrodys dar daug metų kaip gamtos kraujuojanti žaizda. Jau dabar per pastaruosius metus Dukstynos miške yra iškirsti dideli plotai, į kuriuos žiūrint plyšta širdis ukmergiškiams, važiuojantiems pro šalį prie pamėgtų poilsinių palei Šventosios upę, nes miškų kirtėjai sugadins kelelius ir paliks po savęs sąvartynus“, – sako moteris.

Su šiuo skundu ji kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama įtraukti Dukstynos mišką ar bent tą dalį jo, kur žydi šilagėlės, į saugomų teritorijų sąrašą. Ar tai pavyks padaryti, ar šie saugomi augalai padės išsaugoti mišką?

Paprašyta pakomentuoti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė patikino, kad visi miškų atkūrimo, naudojimo (taip pat ir kirtimo) darbai vykdomi, vadovaujantis miško valdos miškotvarkos projektu.

„Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, vidinės miškotvarkos projektas žemės sklypui, kurį ukmergiškė mini prašyme, Aplinkos ministerijai dar nėra parengtas“, – atsakyme rašo ministerijos atstovė.

Pasak jos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialistei botanikei apsilankius nurodytoje žemės valdoje vėjalandės šilagėlės keli individai buvo aptikti tik šiaurės rytinėje miško valdos dalyje, kur, Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis, jau anksčiau užfiksuota šios rūšies augalų radavietė. Kitose apžiūrėtose šios miško valdos vietose šilagėlių nebuvo aptikta.

„Ukmergiškės prašyme nurodytas sklypas priskirtas IV miškų grupės ūkiniams miškams. Jame inventorizuoti brandūs, kirstini pagrindiniais miško kirtimais medynai. Tačiau pažymėtina, kad, projektuojant ir derinant miško kirtimus, turės būti įvertinta informacija apie saugomų rūšių radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, ir šių rūšių apsaugos reikalavimai, jei tokie būtų nustatyti. Vykdant miško kirtimus, miško kirtimų laikas turi būti parenkamas atsižvelgiant į esančias saugomų augalų radavietes, draudžiama naikinti augalų radavietes ir jose naikinti miško paklotę“, – rašoma atsakyme.

Tačiau, ar toje vietoje, kur auga minimi saugotini augalai, medžiai gali būti kertami? Ką reiškia „draudžiama naikinti miško paklotę“? Ar tik paklotė yra svarbi?

Pasirodo, saugomų rūšių augalų augimo faktas nėra pagrindas neleisti ūkinės veiklos, pavyzdžiui, miško kirtimo tame sklype.    

Atstovės teigimu, vadovaujantis Saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų įstatymu,  Aplinkos apsaugos institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka  išduodančios leidimus ūkinei veiklai arba derinančios, kad leidimai būtų išduoti, privalo reikalauti, kad vykdant ūkinę veiklą būtų išvengta saugomų rūšių individų sunaikinimo, išsaugotos saugomų rūšių radavietės ir augavietės, o jei nėra galimybės šio poveikio išvengti, jis turi būti minimalus, o sunaikintos vertybės vėl atkurtos.

Vis dėlto ministerijos atstovė laidoja viltį, kad mišką padėtų išsaugoti šilagėlės, ir aiškina, kad tai – šviesamėgis ir miško paklotės pažaidas toleruojantis augalas. Esą ši augalų rūšis yra viena iš nedaugelio, kurioms tinkamai atlikti miško kirtimai gali net pagerinti jų augimo sąlygas.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *