Eksponuojami reti spaudiniai iš Lietuvos liaudies buities muziejaus bibliotekos

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje eksponuojami reti leidiniai. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje eksponuojami reti leidiniai.

Sigita ASTIKIENĖ

Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Kraštotyros ir fondų valdymo skyriaus vedėja

Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Reti spaudiniai iš Lietuvos liaudies buities muziejaus bibliotekos“. Ši biblioteka įkurta kartu su muziejumi – 1966 metais. Joje kaupiami etnologijos, istorijos, architektūros, muziejininkystės, meno ir kitų sričių leidiniai. Dalis spaudinių (1 460 vnt.) – reti, išleisti iki 1940 metų. Jie dovanoti, pirkti iš kolekcininkų arba įgyti knygynuose-antikvariatuose. Seniausias saugomas leidinys – žodynas, išleistas XVII amžiuje. Knygos dažniausiai puošnios, odiniais viršeliais.

Parodoje galima rasti 1722 metais Varšuvoje išleistą knygą „Dvasininko kraitis nuo šventųjų tėvų ir motinų iki religingų dukterų“. Ši knyga buvo populiari, dažnai pasitaikydavo to laikmečio bibliotekose. Taip pat eksponuojamas Romos mišiolas, išleistas Venecijoje 1754 metais. Tai – svarbiausia katalikų liturginė knyga. Ją naudoja šv. Mišias aukojantis kunigas. Mišiolą sudaro Katalikų Bažnyčios dekretai ir kiti dokumentai, bendrieji nuostatai, šv. Mišių eigos aprašymai, liturginių metų kiekvienai dienai ir įvairioms progoms skirti liturginiai tekstai bei kita. Knygoje išlikęs ir parodoje eksponuojamas iš kelių šilko juostelių supintas skirtukas.

Parodoje galima pamatyti ir 1848 metais Vilniuje išleistą Motiejaus Valančiaus „Žemaičių vyskupystę“. Šis istoriografinis veikalas – vertingas lietuvių kultūros, daugiausia švietimo, istorijos, šaltinis.

Remdamasis literatūriniais ir archyviniais šaltiniais, M. Valančius aprašė XV–XIX a. Žemaitiją, Katalikų Bažnyčios įsitvirtinimą, pateikė Lietuvos miestelių istorijos, buities faktų. Tai – antroji istorinio turinio lietuvių (žemaičių) kalba spausdinta knyga Lietuvoje po Simono Daukanto 1822 metais išleistos „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“. Tituliniame puslapyje yra mėlynos spalvos kunigo Konstantino Kuprio knygyno, greičiausiai veikusio Skapiškyje, antspaudas.

Eksponuojama ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės statuto I dalis. Knyga išleista rusų kalba Sankt Peterburge 1811 metais. Greta pateikiami tekstai lenkiškai. Trečiasis Lietuvos statutas – teisės kodeksas – patvirtintas 1588, o įsigaliojo 1589 metais. Lietuvos Statutas – savotiškas fenomenas Europos teisėje, unikalus kelių šiuolaikinių tautų ir valstybių (Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos) istorijos, teisės, kultūros ir raštijos paminklas. To meto Europoje tai buvo vienas pažangiausių teisynų.

Šiuos ir daugiau kitų leidinių bibliotekos Kraštotyros galerijoje galima pamatyti iki kovo 30 dienos.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų