Neregėtai ilgai besitęsiančios šalnos ir jau prasidedanti sausra – tikra bėda ne tik sodininkams, daržininkams, bet ir javų augintojams.

Ukmergės rajono savivaldybės  Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys sako, kad javus gegužės pradžioje reikia purkšti augalų apsaugos priemonėmis. Tačiau ant neretos jų pakuotės nurodoma, kad to negalima daryti, esant šalnoms. Kadangi šalnos didžiulės, o ir šaltų orų periodas labai užsitęsė, būtini purškimai atidedami jau kelias savaites. Tai neigiamai atsilieps augalų vegetacijai ir derliui.

Pats ūkį turintis S. Stimburys atkreipia dėmesį ir į kitą šiuo laiku augalams ypač nepalankų reiškinį – drėgmės stygių. Dirvos paviršių lyg stepėse išdžiovino saulė ir šaltis. Nors javai pasėti, jie nedygsta. Ypač ankštiniai – pupos ir žirniai, kurių sėkloms išbrinkti reikia daug drėgmės. Stebi kaip ant sausų laukų, pučiant vėjui, lyg stepėse jau formuojasi verpetai.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas mano, kad kol kas geriau jaučiasi tik žiemkenčiai, tačiau ir jie sustirę.

Pašnekovas pažymi, kad, be abejo, šalnos daugiausia žalos padaro sodams ir uogynams. Tiesa, išskirtinai didelių pramoninių sodų mūsų rajone beveik nėra, tačiau uogų augintojų esama nemažai.

Teks pradėti laistyti

Pats pirmasis mūsų rajone braškių ūkį įkūręs Vladas Guzelis šiame versle jau bemaž tris dešimtmečius – nuo 1994-ųjų. Per tą laiką matė visko, todėl ir dėl šio pavasario negandų stengiasi labai nesijaudinti.

Konstatuoja, kad braškių žydėjimas šiemet vėluoja, tad vėluos ir derlius. Buvo metų, kai pirmąsias plėvele dengtas braškes skindavo gegužės pabaigoje. Dabar taip tikrai nebus. Tikriausiai pirmąsias skins birželio viduryje, panašiai kaip ir pernai.

Tačiau vėluojantis žydėjimas kartu yra šiokia tokia apsauga nuo derliaus praradimo, nes labiausiai nuo šalnų nukenčia išsiskleidę žiedai.

Patikrinus ankstyvąsias braškes po agroplėvele mato, kad jos išsilaikė neblogai.

Tiesa, šiuo metu – kaip niekada anksti – braškynus jau teks pradėti laistyti. „Turiu laistymo sistemą, tai labai nesuku galvos“, – kalbėjo ūkininkas.

Šiuo metu sako turintis apie 4 hektarus braškių. Tikina, kad situacija dabar visai kitokia, nei prieš keliasdešimt metų – produkciją sunku realizuoti, o derliaus sezonui prasidėjus neįmanoma rasti talkininkų. Rinką nukonkuravo atvežtinė produkcija, tad pernai svarstė naujų braškynų visai nebesodinti, o bandyti auginti ankstyvąsias bulves. Užsodino jomis 2 hektarus. Iš jų 1,5 ha – po priedanga. Sumanymas pasitvirtino. Tikina, kad sudygusios bulvės po priedanga nenušalo.

„Pamačiau, kad žmonės, atvažiavę pirkti bulvių, nori ir braškių, taigi braškių visai nemesiu“, – sako ūkininkas.

Mano, kad obelims nepakenks

Pivonijos seniūnijoje ūkininkaujantis Juozas Kulėšius, šešių hektarų plote auginantis obelis, kriaušes, slyvas, trešnes, tikisi, kad šalnos didelės žalos nepridarė. „Kol kas dar sunku spręsti. Nepastebėjau, kad smarkiai paveiktų. Tiesą sakant, žiedų dar ir neapžiūrėjau, ar netuščiaviduriai. Matysime po kokios savaitės“, – sakė J. Kulėšius.

Jis atkreipė dėmesį, kad dar ne visi medžiai žydi, suskubo tik ankstyvieji. „Kriaušės, slyvos, trešnės jau žydi, obelys dar ne.“ Pasak jo, labai didelių šalnų, tokių, kurios pakenktų jau sužydėjusiems medeliams, šiame krašte nebuvo. O nedidelis minusas iki dviejų laipsnių nekenkia.

Pasiteiravus, kokių priemonių imasi, kad apsaugotų medžius nuo ligų bei kenkėjų, J. Kulėšius sakė, kad jo ūkis yra ekologinis, todėl naudoja tik ekologiniuose ūkiuose leistinas priemones. Kad apsaugotų nuo puvinio ir bakterijų, purškia vario sulfatu. Ši priemonė tinkama tik ankstyvą pavasarį, kol dar nėra pumpurų, nes purškalas gali juos nudeginti.

Siekdamas apsaugoti augalus nuo kenkėjų, ūkininkas jau sustatė gaudykles. „Jos nėra brangios ir, sakyčiau, būtinos ekologiniame ūkyje“, – dėstė pašnekovas.

O kokia apsauga nuo šalnų? „Jeigu jau nušalo, nieko nebepadarysi. – kalbėjo J. Kulėšius. – Norint apsaugoti nuo šalnų, galima kūrenti laužus, purkšti vandeniu, bet tai sudėtinga.“ Vis tik ūkininkas neprisiminė tokių metų, kad dėl šalnų visiškai nebūtų derliaus.

Dengė agroplėvele

„Mėnulės ūkio“ šeimininkė Karolina Paulavičienė, auginanti įvairias daržoves ir žolynus nedideliais kiekiais, sakė, kad, siekdama apsaugoti augalus nuo šalnų, juos dengia agroplėvele. „Maždaug pusės hektaro ūkyje auginame daug rūšių augalų nedideliais kiekiais. Augalus, kuriuos reikia apsaugoti nuo šalnų, pasigaminę lankus, dengiame agroplėvele. Tai – vienintelė priemonė. Jokių chemikalų nenaudojame. Kitus augalus sodiname, kai praeina šalnų pavojus. Visus darbus atliekame rankomis“, – pasakojo K. Paulavičienė.

„Mėnulės ūkyje“ auga agurkai, pomidorai, ridikai, topinambai, įvairių rūšių salotos, gražgarstės, kiti žalumynai. Pasak pašnekovės, visiems augalams reikia priežiūros. „Norint derliaus, nė vienas be priežiūros neauga. Visus reikia  laistyti, kaupuoti, ravėti. Lepiausios ar daugiausiai rūpesčio gal reikalauja tos daržovės, kurios auginamos šiltnamyje“, – pasakojo K. Paulavičienė.

Šiemet papildomo darbo reikalauja ne tik šalnos, bet ir sausra. „Pernai buvo lietinga, visi augalai gerai sudygo. Reikėjo juos tik apkaupuoti, kad gautų oro. Šiemet pasėjus sėklas, jos nedygsta, nes sausa. Reikia papildomai laistyti“, – pasakojo ūkininkė.

Beveik visa šio ūkio produkcija savaitės ar kelių dienų rinkinių krepšeliais iškeliauja į Vilnių ir Kauną pas nuolatinius klientus.

Saugojo nuo šalnų

Dėl užsitęsusių šaltų orų rūpesčių šiemet turi ir daržovių daigų augintojai.

Ukmergės ūkininkų turguje šiuo metu galima įsigyti įvairių daržovių daigų. Augintojai sako, kad lepiais augaliukais šiemet teko labiau pasirūpinti – šiltnamius pakūrenti.

Kai kurie tam naudojo elektrinius šildytuvus, taigi patyrė papildomų išlaidų.

O ir pirkėjų šaltu oru nedaug, nes žmonės bijo, kad šiltnamyje pasodinti pomidorai ar agurkai nenušaltų.

Kalbintos augalų pardavėjos sako, kad buvo metų, kai intensyvi prekyba pomidorų daigais vyko gegužės pirmomis dienomis, o šiemet šiuos pirkinius žmonės dar atidėlioja – laukia kol šalnų pavojai visiškai praeis.

Ukmergės ūkininkų turguje pomidorų bei paprikų daigai šiuo metu kainuoja nuo 1,50 iki 2 eurų. 1,50 euro kainuoja agurko, 50 centų – kopūsto daigas.

Ant augaliukų prekystalių – ne tik daržovių, bet ir gėlių įvairovė. Vienos iš populiariausių dabar yra kapams apželdinti tinkamos gėlės – serenčiai, „ledinukai“, našlaitės. Vienas daigas kainuoja nuo 80 centų.