Iš užmaršties prikėlė laiptų istorijas

Autorius Vilma Nemunaitienė
Iš užmaršties prikėlė laiptų istorijas / Z. Kriaučiūnienė ir mokiniai prie laiptų

Metų pabaigoje iš Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros Ukmergę pasiekė gera žinia – Želvos gimnazijos devintokų rengti kraštotyriniai darbai konkursams ,,Tautos dvasios beieškant“ ir ,,Šeimos istorija – mano istorija“ įvertinti I laipsnio diplomais.

Konkursui „Tautos dvasios beieškant“ mokinių grupė – Linėja Paplauskaitė, Urtė Garnytė, Markas Dijokas, Gintaras Nakutis ir Liudvikas Povylius – užrašė ir iliustravo senųjų Želvos laiptų istorijas.

Mokinius kuravusi ir konsultavusi Želvos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Rasa Povylienė pasakojo, kad daugiausia senųjų istorijų atkurti pavyko jos mamos ilgametės Želvos gimnazijos muziejaus vadovės, pedagogės Zitos Kriaučiūnienės dėka.

Temą konkursui paskatino pasirinkti lyg į niekur vedančių laiptų paslaptingumas. Norėjosi išsiaiškinti, kas ir kada naudojosi tais laiptais. Pasak R. Povylienės, vieni tokie laiptai stovi netoli miestelio autobusų stotelės. Palypėjus jais tėra krūmokšniais apaugusi vieta. O kadaise toje vietoje stovėjo nedidelis medinis namas. Priklausė jis dviem seserims. Prieš tai – žydų šeimai. Namuką seserys buvo išnuomojusios, tačiau kilus gaisrui jis sudegė.

R.Povylienė sako dar pamenanti tą gaisrą, o visą istoriją ir gyventojus geriausiai atsimena jos 88-erių metų jau sulaukusi mama.

Antrieji mokinių surinktoje medžiagoje prisiminti laiptai yra pačiame miestelio centre, netoli bažnyčios. Jų istorija susijusi su plačiai pasaulyje žinomu Nobelio premijos laureatu Aaronu Klugu – čia gyveno vėliau į Pietų Afriką emigravusi garsiojo kraštiečio šeima. Nuo 1930-ųjų iki 1940-ųjų metų, kai užėjo rusai, čia veikė mokykla. Namą nusipirkus Amerikoje praturtėjusiam gyventojui, kurį laiką patalpos nuomotos policijos nuovadai. Sakoma, kad kai artinosi karas „amerikonas“ namą išardė ir išsivežė…

Pasak R. Povylienės, dabartiniai sklypo savininkai pažadėjo senuosius laiptus palikti tokius, kokie jie yra dabar, kaip istorinį palikimą.

Mokytoja pasakojo, kad tretieji laiptai, kurių istoriją nutarta atgaivinti, yra vidiniame mokyklos kieme. Jie nėra labai seni – sovietmečio statybos. Tačiau ypatingi, nes ant jų fotografuojasi visi mokyklos abiturientai ar į klasės susitikimus atvykstantys buvę mokiniai.

Konkurse I laipsnio diplomu įvertinta želviškių mokinių surinkta kraštotyrinė medžiaga taip pat yra iliustruota nuotraukomis. Bandyta iš užmaršties prikelti ir kadaise šalia stotelės stovėjusio namo vaizdą – viena iš projekto grupės narių L. Paplauskaitė pagal Z. Kriaučiūnienės pasakojimą namą atkūrė piešinyje.

Kito Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros skelbto konkurso ,,Šeimos istorija – mano istorija“ darbo, taip pat įvertinto diplomu, autorius – Želvos gimnazijos devintos klasės mokinys L. Povylius. Jis – mokytojos R. Povylienės sūnus ir šio krašto muziejininkės, beje ir Ukmergės Garbės pilietės Z. Kriaučiūnienės anūkas.

Vaikinas piešė giminės medį ir užrašė savo giminės istoriją.  Pagal konkurso nurodymus, stengėsi plačiau atpasakoti pasirinktų dviejų išskirtinai įdomių giminės žmonių – savo prosenelio Antano Zarembos, kuris buvo verpimo ratelių meistras, ir jo sūnaus Česlovo Zarembos – gyvenimo kelią.

Šiuos prasmingus mokinių kraštotyrinių darbų originalus galima rasti Želvos gimnazijos muziejuje.

Želvos gimnazijos mokiniai Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros skelbiamuose konkursuose dalyvauja kiekvienais metais ir yra pelnę ne vieną apdovanojimą.

Mokytoja R. Povylienė pasakojo, kad pernai jie prizinę vietą laimėjo už savo darbą apie miestelio senąsias kapinaites. Ankstesniais metais yra rinkę medžiagą apie Želvos krašto įdomius akmenis, medžio skulptūras ir piliakalnius.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

vedančių link kadaise sudegusio namelio.

vedančių link kadaise sudegusio namelio.

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *