Į upes ir ežerus išleido milijonus žuvų jauniklių

Dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo būdų. Dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo būdų.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad praėjusiais metais į Lietuvos upes, ežerus ir tvenkinius buvo išleista 15,9 mln. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių.

Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius informavo, kad žuvų jauniklių buvo išleista ir į Ukmergės vandens telkinius. Į Siesikų ežerą ir Šilų ežerą pernai išleisti keli tūkstančiai paaugintų ungurių, o į Šventosios upę – 272 tūkst. vnt. stiklinių ungurių.

Į Ukmergės rajonu tekančias Siesarties, Širvintos, Šešuolos ir Armonos upes išleista lašišų, šlakių ir margųjų upėtakių jauniklių, į Šventąją Ukmergės, Anykščių, Jonavos rajonuose – lašišų, šlakių ir aštriašnipių eršketų jauniklių.

Žuvivaisos planą kasmet pagal mokslininkų teikiamas rekomendacijas sudaro ir tvirtina Žemės ūkio ministerija.

Skelbiama, kad pernai valstybiniai vandens telkiniai įžuvinti šiomis Žuvininkystės tarnybos padaliniuose dirbtiniu būdu išveistomis ir paaugintomis žuvimis: lydekomis (1 783,8 tūkst. vnt.), starkiais (1 731 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (6 380 tūkst. vnt.), lašišomis (182 tūkst. vnt.), šlakiais (152,6 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (237 tūkst. vnt.), skersasnukiais (22,5 tūkst. vnt.), ūsoriais (18 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais (70 tūkst. vnt.), lynais (31,4 tūkst. vnt.), Vištyčio ežero sykais (558,5 tūkst. vnt.), seliavomis (100 tūkst. vnt.), šamais (46,9 tūkst. vnt.), auksiniais karosais (6,2 tūkst. vnt.), karpiais (10 tūkst. vnt.) ir plačiažnypliais vėžiais (3,9 tūkst. vnt.).

Dar 215,36 tūkst. vnt. žuvų įveista iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias skyrė Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministerija nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria po 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Vadovaujantis patvirtintais planais, kiekvienais metais vidutiniškai įžuvinama 230–240 vandens telkinių: apie 140 ežerų, 70 upių, 30 tvenkinių.

Didžiausią įžuvinimo medžiagos dalį sudaro plėšriosios žuvys – apie 80–85 proc. viso kiekio. Kita dalis išleistų žuvų – saugomos ir retos rūšys.

Siekiant prisidėti prie biologinės vandenų įvairovės gausinimo, pernai rekonstruoti 4 betoniniai tvenkiniai Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje. Planuojama, kad tai padės išauginti ir į Lietuvos vandens telkinius įveisti iki  40 proc. daugiau lašišų ir šlakių.

Į erdvesnius vandens rezervuarus bus perkelti šiuo metu Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje auginami aštriašnipiai eršketai. Dar po kelerių metų iš turimų reproduktorių tikimąsi suformuoti motininę bandą tolimesniam šių žuvų dirbtiniam veisimui.

Dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Negausinant papildomai, kai kurios žuvų rūšys tiesiog išnyktų.

UŽ inf.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų