Stagnuojant daugiabučių renovacijai LVK paruošė siūlymus Aplinkos ministerijai kaip procesą greitinti

Lietuvos verslo atstovai mano, kad daugiabučių renovacijos procesas yra išsikvėpęs – jis vyksta per lėtai, procedūros klampios ir gyventojams nesuprantamos, be to namų renovavimui trūksta finansavimo. Dėl to Lietuvos verslo konfederacija (LVK), po diskusijų su ekspertais ir verslo atstovais, paruošė siūlymus, kurie artimu metu bus teikiami Aplinkos ministerijai.

LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigia, kad dabar egzistuojantis daugiabučių renovacijos modelis yra išsisėmęs, todėl Vyriausybės išsikelti tikslai yra nepasiekiami. Taip pat, anot jos, daugiabučių renovavimas neturėtų būti vykdomas vien tik Europos Sąjungos (ES) lėšomis ir turėtų būti daromas patrauklesniu visuomenei.

Tuo metu būsto rūmų prezidentas Algis Čaplikas mano, kad dabartinis daugiabučių renovacijos procesas užtrunka per ilgai ir yra per klampus. Jo manymu, šis mechanizmas turi būti keičiamas nuo pagrindų, nes kitaip išliks „per klampus“

LVK paruoštuose siūlymuose Aplinkos ministerijai rekomenduojama renovacijoje judėti nuo viešųjų pirkimų modelio, steigti Renovacijos fondą, kurio lėšos būtų naudojamoms renovacijos projektams, didinti privalomųjų kaupiamųjų lėšų dydį pastatų savininkams ir šalinti „butelio kakliukus“, kurie trukdo į rinką ateiti privačiam finansavimui.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, 2023 m. gruodžio mėn. Lietuvoje buvo renovuota 3723 daugiabučiai, kas sudaro 12,4 proc. visų daugiabučių šalyje. Lyderiaujančios savivaldybės pagal renovuotų daugiabučių dalį yra Birštono, kur renovuota 60 proc. daugiabučių, Druskininkų – kur šis procentas siekia 41 proc. ir Palangos miesto – 40 proc.

I. Rizgelė: dabartinis renovacijos modelis yra išsisėmęs

I. Rizgelės nuomone, dabartinis daugiabučių renovacijos modelis yra išsisėmęs ir negalintis užtikrinti pažadėtų rezultatų. Taip pat anot jos, nors pokalbių apie renovacijos spartinimą metu dažniausiai telkiamasi į galimą gyventojų nenorą, dauguma supranta proceso naudą, kas skatina ieškoti kitų „butelio kaklelių“ nulemiančių tokią stagnaciją.

„Dabartinį renovacijos modelį galima vertinti kaip išsisėmusį – Vyriausybės programoje įtvirtintas tikslas pasiekti „Renovacijos bangą – 1000 renovuotų daugiabučių pastatų per metus“ nepavyko, o šiai dienai renovuojama mažiau daugiabučių nei 2015 metais. Renovacijos procedūromis skundžiasi tiek gyventojai, tiek verslas, dalyvaujantis procese – administratoriai, rangovai ir kiti“, – Eltai komentavo

„Visa tai vyksta nepaisant to, kad praktiškai visi pastatų savininkai žino apie renovacijos programą, dauguma supranta renovacijos naudą“, – pridūrė ji.

Ji taip pat paminėjo, kad LVK 2023 m. pabaigoje organizuotoje ekspertų diskusijoje buvo išskirtos pagrindinės renovacijos sistemos problemos – per mažas finansavimas, procedūrų sudėtingumas ir renovacijos nepatrauklumas.

„Diskusijoje išsigrynino bendros matomos pagrindinės problemos, kurias reiktų spręsti – reikia ieškoti būdų pritraukti daugiau finansavimo, tame tarpe ir pačių gyventojų lėšų, ir gerinti pačias renovacijos procedūras, kad jos būtų lengvesnės ir būtų patrauklesnės tiek savininkams, tiek renovacijos proceso vykdytojams, rangovams“, – aiškino LVK prezidentė.

I. Rizgelės taip pat teigė, kad jei, kaip anksčiau yra teigęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, renovaciją lėtina cikliškas Europos Sąjungos (ES) lėšų skirstymas, reikia pasitelkti kitus finansavimo būdus. Be to, anot jos, taip pat susiduriama su rangovų trūkumu, mažomis paskatomis gyventojams norėti renovuotis ir susitelkimas į A energetinės klasės pasiekimą, ko naudą žmonėms yra sunku suprasti.

„Lietuvoje yra problema, kad kai kurios svarbios valstybės funkcijos abejomis kojomis stovi ant europinio finansavimo, ir tuomet funkcijų vykdymas gali sušlubuoti, kai tam tikru periodu lėšos nepasiekia valstybės. Yra ir kitų sričių, kurių finansavimas laike smarkiai svyruoja dėl ES lėšų, bet kurios yra svarbios“, – komentavo I. Rizgelė.

„Renovaciją dabar kažkiek stabdo ir teikiamas prioritetas A energinės klasės renovacijai, nors naudos ir kaštų santykis A klasės renovacijos atveju nėra toks didelis, kaip B klasės renovacijos atveju, dėl ko gyventojams irgi sunkiau matyti A klasės renovacijos naudą“, – aiškino ji.

A. Čaplikas: procesas užšalęs ne tik dabar, jis visada buksuoja

Tuo metu A. Čapliko teigimu, dabar egzistuojantis renovacijos procesas visada buvo neefektyvus. Anot jo, reikalingas kitoks požiūris į renovaciją, fundamentaliai keičiant šio proceso mechanizmus ir jį smarkiai supaprastinant.  

„Sakyčiau, kad procesas yra ne tik dabar užšalęs, jis iš esmės visada buksuoja, jokio proveržio ir didesnio judėjimo nebuvo. Pats procentas, kurį skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra yra labai menkas. Ir akivaizdu, kad reikia ieškoti sprendimų, kaip reikia spartinti ir greitinti tą renovaciją“, – Eltai teigė A. Čaplikas.

„Esamas renovacijos modelis neveikia. Ir mes turime tai pripažinti, o valstybė turi galvoti – ką daryti. Bet jeigu mes iš tikro siekiame renovacijos, tai nesvarbu koks ministras bus, jeigu šis mechanizmas išliks, jis bus toks pats klampus“, – pridūrė jis.

Pasak būsto rūmų prezidento, keičiant sistemą reiktų susitelkti į procesų sutrumpinimą ir užtikrinimą, kad jie būtų suprantami patiems namų gyventojams. Taip pat, anot jo, turi būti atrandami nauji finansavimo šaltiniai, didinama parama renovuojant daugiabučius.  

„Yra dvi problemos: yra pinigai ir yra laiko tarpas, per kurį namas nueina iki renovacijos konkurso skelbimo. Tai apima apie 2 metus, nors kai kuriais atvejais užtrunka 1,5 ar 2,5 metus. Tokios ilgos procedūros užtikrina, kad ir patys darbai pabrangsta ir gyventojai abejoti pradeda. (...) Procedūros turi būti prastinamos, kad būtų žmonėms suprantama ir aišku“, – komentavo jis.

„Iš tikrųjų reikia didinti paramos dydį, parama turi būti nuo kvadratinio metro. Taip pat mechanizmas turi būti labai supaprastintas. Turi būti viskas labai aišku ir paprasta“, – tikino jis.

LVK siūlymai keisti daugiabučių renovacijos modelį

Nors, anot. Razgelės, dėl konkrečių sprendimų daugiabučių renovavimo stagnacijos problemai verslas ir ekspertai dar nėra universaliai sutarę, tam tikri pasiūlymai buvo paruošti. Anot jos, šie sprendimai skirti spręsti proceso stagnaciją nulemiančių „butelio kaklelių“ problemą.

Kaip paminėjo A. Čaplikas, Aplinkos ministerijai ruošiamasi pateikti iš viso 20 priemonių, daugelis iš kurių – lengvai įgyvendinami maži sprendimai, kuriuos būtų įmanoma greitai įgyvendinti. Pasak jo, šis sąrašas bus institucijai pateiktas artimuoju metu.

Kaip teigiama ELTAI pateiktame komentare, pagrindinis LVK siūlymas daugiabučių renovacijos keitime – judėti nuo viešųjų pirkimų modelio, ką ketina daryti Aplinkos ministerija, darbus perkant rinkoje, taip sukuriant daugiau lankstumo, pritraukiant kokybiškų rangovų. Tuo metu, anot jų, parama turėtų išlikti skaičiuojant bazinį dydį nuo 1 kv. metro.

Taip pat siūloma steigti Renovacijos fondą, kurio lėšos būtų naudojamoms renovacijos projektams ir kuris būtų finansuojamas iš neigiamų paskatų nerenovuojantiems savininkams sukūrimo. Be to, pasiūloma didinti privalomųjų kaupiamųjų lėšų dydį pastatų savininkams, kuris nekeistas nuo 2015 m. ir kuris būti nustatomas atsižvelgiant į pastato energine būklę – kuo prastesnė, tuo didesnė įmoka.

Tarp LVK siūlymų yra idėja šalinti „butelio kakliukus“, kurie trukdo į rinką ateiti privačiam instituciniam finansavimui. Įgalinus privatų finansavimą, jų manymu, reiktų mažiau viešųjų lėšų, pastarosios galėtų mažesne apimtimi būti įtrauktos mažinant riziką investuotojui ir paskolų kainą savininkams.

Žygimantas Šilobritas (ELTA)

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų