Svečiai lankėsi Želvos gimnazijos muziejuje ir domėjosi žymiausio iš šio krašto kilusio žmogaus – Nobelio premijos laureato Aarono Klugo – gyvenimo istorija. Apie tai ir bus kuriama televizijos laida.

Gimnazijos mokytoja Rasa Povylienė pasakojo, kad svečius sužavėjo muziejus, kuriam vadovauja jos mama Zita Kriaučiūnienė.

Muziejuje saugomas iš A. Klugo gautas laiškas. Taip pat yra saugoma iki šių dienų neišlikusio namo, kuriame kadaise gyveno Klugų šeima, nuotrauka.    

Laiškas gautas po to, kai 2005 m. Želvos miestelyje buvo atidengtas jam skirtas paminklas – iš granito iškalta skulptūra, vaizduojanti ant neaukšto keturbriaunio padėtą atverstą knygą su lupa.

2005 m. iš Kembridžo atsiųstame A. Klugo ranka rašytame laiške dėkojama želviškiams už jam skirtą dėmesį ir pagarbą bei apgailestaujama, kad savo gimtinės visai neprisimena.

„Gimiau 1926 metais Lozarui ir Beilei Klugams Želvoje, bet nepamenu tos vietos, nes buvau dvejų metų vaikas, kai šeima išvyko į Pietų Afriką, ten ir užaugau“, – rašo jis.

Apie 1928 m. Klugų šeima paliko Lietuvą ir emigravo į Pietų Afrikos Respubliką. Želviškiai įsikūrė Durbane. Būsimasis mokslininkas studijavo medicinos mokslus, biochemiją, chemiją.

Studijuodamas Keiptauno universitete susidomėjo kristalografijos mokslu. Įgijęs magistro laipsnį, toliau gilino žinias ir dirbo mokslinį darbą kristalografijos srityje. Nuo 1949 metų gyveno Didžiojoje Britanijoje, dirbo Birkbeko koledže, nuo 1962 m. – Kembridžo universitete.

Mokslininko nuopelnai itin svarbūs pasaulio biomedicinos mokslų istorijoje. Jo sukurta kristalografinė elektroninė mikroskopija atvėrė kelius viso pasaulio mokslininkams išspręsti iki tol neįmanoma laikytą problemą – nustatyti biologiškai ir mediciniškai svarbių medžiagų struktūras, kurių nepavykdavo nustatyti iki tol vyravusiais rentgeno spindulių difrakcijos metodais. 1982 m. už šį pasiekimą A. Klugui buvo paskirta Nobelio premija chemijos srityje.

Žymus fizikas mirė 2018-aisiais, sulaukęs 92-ejų metų.

Lietuvoje yra gimę vos trys prestižinės Nobelio premijos laureatai. Prof. A. Klugas – vienas iš jų.

Įdomu tai, kad kiti du laureatai yra gimę visai netoli Ukmergės – kaimyniniuose rajonuose.

Literatūros premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas, Nobelio literatūros premija įvertintas 1980 metais, gimė Šeteniuose, dabartiniame Kėdainių rajone, čia praleido ir dalį vaikystės. 1920 metais atsikėlė į Vilnių, mokėsi Žygimanto Augusto gimnazijoje, studijavo teisę Stepono Batoro universitete, 1933 metais išleido pirmąjį poezijos rinkinį.

Šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas prof. Boruchas Lacas gimė Utenoje 1921 metais. Būdamas 14-os su šeima išvyko į JAV, tapo pasaulinio lygio kardiologu. Brukline veikia prof. B. Laco vardu pavadintas Širdies kraujagyslių centras.

Taip pat yra dar keli Nobelio premiją pelnę iškilūs asmenys, kurių tėvai ar seneliai yra gimę Lietuvoje.

UŽ inf.