Tikimasi, kad jį priėmus, mūsų savivaldybėje atsiras vėjų jėgainių.

Nutarta koreguoti Specialiajame plane nurodytoje zonoje, esančioje Pivonijos seniūnijoje, 209,63 ha ploto teritorijoje, numatytų vėjo elektrinių aukštį.

Skelbiama, kad taip bus sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms į vėjo elektrinių statybą minėtoje didžiulėje teritorijoje.

Savivaldybės tarybos svarstymui teikiamame sprendimų projekte teigiama, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, kurie patenka į numatytą saulės ir vėjo elektrinių S-9/SV zoną, planuoja statyti šešias 65–85 metrų aukščio vėjo elektrines.

Tačiau lig šiol to daryti negalėjo, nes, remiantis ankstesnio plano sprendiniais, šiuose sklypuose galėjo būti statomos vėjo elektrinės, kurių aukštis ne didesnis nei 30 m.

Ukmergės rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Tadas Balžekas informavo, kad savivaldybės užsakymu 2022 m. UAB „Elberta“ parengė atsinaujinančių energijos išteklių inžinerinės infrastruktūros vystymo Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje specialųjį planą.

Jame numatyta teritorija, kurioje galima statyti jėgaines, o apie jų kiekį bus sprendžiama projektavimo metu, įvertinus minėto statinio aukštį, kadangi nuo aukščio skiriasi apsaugos zonos.

„Minėtame plane numatytos trys zonos vėjo parkams, kol kas pastatytų jėgainių neturime“, – paaiškino skyriaus vedėjas.

Apie vėjo jėgainių statybas Ukmergės rajone garsiau kalbėti buvo pradėta bemaž prieš ketverius metus.

Vėjo jėgainių statymui, jeigu jos neviršija reglamente numatyto galingumo ir aukščio, leidimo nereikia. Tačiau tokio pobūdžio statiniai turi būti numatyti bendrajame plane. O to tada nebuvo padaryta, nors verslininkas jau rengėsi statyboms ir net buvo nupirkęs pačius vėjo malūnus. Jie ir dabar tebeguli.

Nors minėtasis planas buvo parengtas, jėgainių parkas taip ir nebuvo pradėtas statyti. Kaip dabar aiškėja, kliūtimi galėjo būti plane ribojamas vėjo jėgainių stiebų aukštis.

***

Vėjo energetika Lietuvoje pradėta plėtoti prieš 20 metų – 2004-aisiais. Idėja statyti pirmąją vėjo elektrinę, pasirodo, kilo mūsų šalies dvasininkams. Magdeburgo vyskupija pasiūlė to imtis Kaišiadorių vyskupijai, kad gamindami elektros energiją galėtų ne tik uždirbti lėšų bažnyčios vykdomiems socialiniams projektams, bet ir parodytų atsinaujinančios energetikos pavyzdį visai šaliai.

Pirmajam vėjo energetikos projektui entuziazmo nerodė nei šalies elektros tinklų, nei bankų atstovai. Vėjo elektrinės statyboms finansavimą suteikė Vokietijos bankas, laidavus Magdeburgo vyskupijai.

***

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pernai mūsų šalyje veikė beveik 190 vėjo elektrinių (vėjo parkuose ir ne vėjo parkuose), o jų bendra galia sudarė apie 1 200 MW. Sprendžiant pagal ketinimų protokolus, per artimiausius kelerius metus turėtų atsirasti dar apie 2 700 MW vėjo elektrinių sausumoje.

Vėjo elektrinės šalyje pagamina elektros energijos, kuri patenkina 13,5 proc. šalies elektros energijos poreikio.

Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos duomenimis, Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių vėjo energetikos srityje.

***

Numatoma, kad iki 2030 m. bus įrengta 5 GW vėjo jėgainių: 3,6 GW – sausumos vėjo elektrinių parkuose ir 1,4 GW – jūros parkuose. Itin didelio proveržio Lietuvos vėjo energetikoje tikimasi po penkerių metų, kai, planuojama, Baltijos jūroje bus pastatytas pirmasis 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parkas.

***

Atliktais apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina vėjo energetiką šalyje, o daugiau nei trečdalis mano, kad Lietuva turėtų ne tik pati 100 proc. apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių šaltinių, bet ir tapti ją eksportuojančia šalimi.

***

Ilgą laiką technologijos vėjo energetikos vystymui Ukmergės krašte buvo nepalankios, mat vėjo stiprumo mūsų rajone nepakako, kad investicijos atsipirktų. Ištobulėjus technologijoms, dabar užtenka mažesnio vėjo ar net jo gūsių, kad jėgainių darbas būtų produktyvus ir atsipirktų.