Moteris pasakojo, kad į centrą kreipėsi dėl pavėžėjimo į polikliniką. Pasak jos, vairuotojas „visur sekiojo iš paskos, kalbėjo su gydytojais“. „Jokio privatumo. Vairuotojas – ne socialinis darbuotojas. Kodėl jis turi žinoti apie mano ligas, gaišinti gydytojus“, – piktinosi skambinusioji.

Papiktino ir tai, kad vėliau paprašius užvežti į prekybos centrą, nes moteriai reikėjo nusipirki maisto ir vaistų, vairuotojas atsisakė tai daryti, aiškindamas, kad pavėžėjimo paslauga į parduotuves neteikiama. Negana to, neparvežė į kiemą, o, moters žodžiais tariant, „paleido vidury laukų“.

Pasak senjorės, draudimas vežti į parduotuves atsirado centre pradėjus dirbti naujai direktorei. Anksčiau taip nebūdavo. „Poliklinikoje vaistinės nėra. Namuose nė duonos neturėjau. Kitą dieną turėjau prašyti kaimyno, kad nuvežtų į parduotuvę“, – guodėsi moteris.

Senjorė prisiminė, kad kol socialiniai darbuotojai dirbo seniūnijose, būdavo patogiau. Vietinė darbuotoja žinodavo visus žmones ir jų poreikius. Esą šias pareigybes pardavus Socialinių paslaugų centrui, situacija pablogėjo.

Ukmergės socialinių paslaugų centro direktorė Kristina Karpovienė sakė, kad nupasakota situacija jai gerai žinoma. Pasak direktorės, įstaigoje buvo įtarta, kad moteris pavėžėjimo paslauga piktnaudžiauja. Klientė paskambinusi sako, kad reikia į polikliniką, tačiau nuvykusi į gydymo įstaigą, kaip buvo pastebėta, kurį laiką pasėdi registratūroje, pas jokius gydytojus neina. Paskui prašo nuvežti į parduotuvę. Tokia pati situacija esą kartojasi ne vieną kartą. Įstaigos žiniomis, moteris ir šįsyk nebuvo užsiregistravusi pas jokį gydytoją.

„Mūsų pavėžėjimo paslauga teikiama vykstant į gydymo įstaigą, paskirtą reabilitaciją, sanatoriją. Užvežti į parduotuvę, jei ji yra pakeliui, nedraudžiame. Tačiau paslauga nėra orientuota į pavėžėjimą norint apsipirkti, palaistyti sodą ar aplankyti kapus. Prioritetas – kelionės į sveikatos priežiūros įstaigas“, – aiškino direktorė. Pasak jos, moteris negražiai elgiasi. Jos kelionės tikslas – parduotuvė. Tuo metu, kol ji apsiperka, kiti, kam išties reikia į gydymo įstaigą, pavėžėjimo paslaugos turi laukti.

Pasidomėjus, ar ši paslauga yra mokama, K. Karpovienė sakė, kad mokestis priklauso nuo žmogaus pajamų. Pavyzdžiui, šiai klientei pavėžėjimo paslauga teikiama nemokamai. Todėl ji ir nori ja naudotis asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su sveikata.