Susirasti darbą trukdo susisiekimo problemos, prasta sveikata, priklausomybės

Autorius Vilma Nemunaitienė

Šiemet Ukmergės rajono savivaldybė vėl parengė programą, pagal kurią  į darbo rinką integruojami ilgalaikiai bedarbiai.

Skelbiama, kad bus siekiama nedirbančius ir socialiai pažeidžiamus asmenis, besikreipiančius į Užimtumo tarnybą, grąžinti į darbo rinką, paskatinti įgyti profesiją, patarti, kur įgyti reikalingų įgūdžių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Ukmergės rajone gyveno 20 839 darbingi asmenys. Iš jų bedarbių – 10,8 proc. (šalyje – 9,1 proc.).

Šių metų sausio 1 d. duomenimis registruoti 2 255 bedarbiai. Iš jų – 1 066 moterys, 1 189 vyrai, 379 jaunimas iki 29 m., 935 kaimo gyventojai, 1 024 asmenys nuo 50 m. amžiaus, 720 asmenų, vyresnių kaip 55 m., 302 ilgalaikiai bedarbiai, 181 darbingo amžiaus neįgalusis, 296 darbo rinkai besirengiantieji.

Pagal dabartinę skaičiavimo metodiką, darbo rinkai besirengiantys asmenys nėra priskiriami prie bedarbių. Jiems yra teikiama kompleksinė pagalba, kuri padeda sugrįžti į darbo rinką. Darbdaviams yra siunčiami tik bedarbio statusą turintys asmenys – motyvuoti ir darbo ieškantys.

Darbo rinkai nepasiruošę asmenys yra skatinami įsitraukti į programą, kuria siekiama teikti individualizuotą pagalbą ne tik iki įsidarbinimo, bet ir vėliau.

Sunkiausiai į darbo rinką integruojasi skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriantys kaimo ir miesto gyventojai.

Ukmergės rajono savivaldybės skelbiamais duomenimis, mūsų rajone šiuo metu socialinis darbas vykdomas su patiriančiomis socialinę riziką 173 šeimomis, kuriose auga 359 vaikai (iš jų 67 šeimos gyvena kaime), ir su 248 suaugusiais asmenimis, patiriančiais socialinę riziką. Šie asmenys paprastai ilgą laiką būna ekonomiškai neaktyvūs, praradę darbinius įgūdžius, kvalifikaciją, socialinius gebėjimus, turintys skolų, priklausomybių.

Sausio 1 d. rajone registruoti 296 darbo rinkai besirengiantys asmenys. Jie nurodo skirtingas kliūtis integracijai į darbo rinką: apie 35 proc. nurodo, kad rasti darbą trukdo susisiekimo problemos, apie 15 proc. – sveikatos problemos, apie 12 proc. – vaikų priežiūra ar šeimos narių slauga. apie 24,5 proc. yra nekvalifikuoti. 6 proc. prisipažįsta, kad nedirba, nes turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų ar azartinių žaidimų, apie 4 proc. teigia, kad jiems stinga darbo patirties, apie 3,5 proc. yra apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis.

Užimtumo didinimo programai finansuoti šiems metams skirta 178,80 tūkst. Eur. Iš skirtų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų numatoma 138,80 tūkst. Eur, iš savivaldybės biudžeto – 40 tūkst. Eur.

Užimtumo didinimo programos tikslas – užtikrinti pernai pagal ją vykdytų darbų tęstinumą, padėti sunkiai besiintegruojantiems į darbo rinką bedarbiams laikinai įsidarbinti, atnaujinti jų darbinius įgūdžius. Taip pat – mažinti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių.

Prognozuojama, kad priemonių taikymas suteiks 17 ilgą laiką nedirbusių bedarbių pagalbą įgyjant darbo praktikos, paskatins įsitvirtinti darbo rinkoje. Numatoma, kad ne mažiau kaip 13 proc. tikslinės grupės asmenų pavyks susirasti nuolatinį darbą.

Pernai 15 darbdavių pagal šią programą įdarbino 49 asmenis.

Su 73 asmenimis buvo pasirašyti susitarimai dėl integracijos į darbo rinką. Praėjus metams dalyvavimą tęsė 55 iš jų ir 15 iš užpernai dalyvavusių asmenų.

Darbo rinkai nepasirengusiems asmenims buvo teikiamos finansinio raštingumo, užimtumo, motyvavimo, teisinės, priklausomybės ligų, psichologo konsultacijos, socialinio darbuotojo ir pavėžėjimo paslaugos, kurių pirkimui buvo skirta 50 800 eurų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *