Iš pradžių kaimynyste nesiskundė, gerai sutarė ir bičiuliavosi.

Tačiau Gintautas tikina, kad pastaraisiais metais tarp jo ir kaimyno yra perbėgusi juoda katė. Tiksliau, santykiai tapo itin priešiški.

Anksčiau galėjęs pasiekti netoliese tekančią Šventąją vyras esą dabar to jau nebegali, to nebeleidžia kadais draugu buvęs kaimynas.

Neseniai po tarp jųdviejų kilusio konflikto G. Skeirys prisipažino net buvęs nubaustas administracine tvarka. Supykęs kaimynas išvietė policiją. „Buvau išgėręs, iškoliojau policininkus, keikiausi ir buvau nubaustas“, – prisipažįsta ukmergiškis.

Tačiau tikino norintis ne pasiguosti dėl nebemielu savo namuose tapusio gyvenimo, o ieškoti teisybės. Mat neseniai, sausio viduryje, jo kaimynas ėmėsi nelegalaus medžių kirtimo. Tačiau nespėjo. Šįkart jau Gintautas suskubo kviesti pareigūnus. Pranešė apie nelegalius kirtimus Valstybinei miškų tarnybai.

Atvykęs jos darbuotojas esą atėmė iš pjovėjų „varną“ ir surašė protokolą. „Manau, kad jis gali išsisukti nuo bausmės už nelegalų kirtimą. Noriu,  kad taip nenutiktų“, – pasakojo ukmergiškis.

Už privačių miškų kontrolę šalyje yra atsakinga Valstybinės miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Tačiau šios tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Renatas Kolka sako, kad kol kas nenustatyta, jog medžius pjovęs minėtos valdos savininkas padarė nusižengimą, nes neaišku, ar išpjauti medžiai pagal dokumentus yra miško zonoje. Taip nutiko dėl neatitikimų Miškų kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėse esančių dokumentų.  Vienoje matyti, kad iškirsti medžiai auga žemės ūkio paskirties žemėje, o kitoje – kad jie – miško paskirties žemėje.

Jei būtų nustatyta, kad tai miškas, kirstas be leidimo, savininkui grėstų administracinė bauda.

Tačiau, pavyzdžiui, pjaunant ribinę liniją leidimas nėra privalomas.

Pasidomėjus, ar dažni jų tarnyboje panašūs skundai, vyr. specialistas A. Kolka sakė, kad per metus jų gaunami vos keli. Paprastai taip būna panašiai, kaip šiuo atveju, – susipykus kaimynams.

Tarnyba, pasak pašnekovo, privačiais miškais rūpinasi ne vadovaudamasi skundais, o patys vykdydami kontrolę.

Didžiausi nemalonumai savininkų laukia už savavališkus kirtimus, kuriuos atlieka iš nežinojimo arba siekdami pasipelnyti.