„Būtų gražu, jei vyrautų lietuviška muzika“

Viena – klausytis mėgstamos muzikos namuose, bet visai kas kita – skelbti įrašus viešai. Autorės nuotr. Viena – klausytis mėgstamos muzikos namuose, bet visai kas kita – skelbti įrašus viešai. Autorės nuotr.

Girdėdami parduotuvėje, grožio salone ar kitoje įstaigoje grojančią muziką, turbūt retai susimąstom, ar ji leidžiama legaliai. Tai daryti fonogramų naudotojus įpareigoja įstatymai. O štai pačiai muzikai lankytojai išrankūs: stebisi, kodėl Ukmergėje kai kuriose viešose vietose skamba, pavyzdžiui, rusiški kūriniai.

Vadovaujantis LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, muzikos kūrinių naudojimas fonui parduotuvėse, baruose, kirpyklose, laukiamuosiuose ir visose kitose viešose vietose laikomas viešu atlikimu. Todėl kūrinių naudotojui atsiranda pareiga turėti licenciją (sudaryti autorinę-licencinę sutartį) ir mokėti autorinį atlyginimą.

Įstatyme nustatyta pareiga 14 darbo dienų iki kūrinių naudojimo pradžios kreiptis į kolektyvinio teisių administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją atitinkamu būdu naudoti kūrinius.

„Mūsų žiniomis, didžioji dalis Ukmergėje veikiančių įmonių ir įstaigų tokias licencijas turi“, – „Ukmergės žinioms“ pasakojo apie šią tvarką paaiškinęs autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos LATGA Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis.

Jo teigimu, sudarius sutartis, suteikiančias teisę naudoti kūrinius fonui, galima laisvai rinktis iš plataus repertuaro (daugiau nei 20 mln. kūrinių) labiausiai tinkamą muziką ir ją naudoti. „LATGA licencija suteikia teisę naudoti populiariausių kūrėjų muziką, neriboja naudotojo pasirinkimo. Jis gali laisvai rinktis bet kokio žanro bet kokius kūrinius iš viso pasaulio repertuaro, taip pat – bet kokias technines priemones, šaltinius: radijo, TV transliacijos, įrašai, internetiniai portalai“, – sako jis.

Kokia yra licencijų išdavimo tvarka? Anot pašnekovo, kūrinių naudotojai gali pildyti paraiškas asociacijos LATGA interneto puslapyje arba atsisiųsti sutarties formą, užpildyti ir atsiųsti elektroniniu paštu.

Nustebino rusiškos dainos

Tai, kas grojama įvairiose įstaigose, atkreipia ir ausylų, muziką mėgstančių ukmergiškių dėmesį. Vienas skaitytojas netgi pasidalijo savo įspūdžiais.

Pasakojo esantis dažnas parduotuvės „Bikuva“ lankytojas ir neretai, jo teigimu, tenka nustebti dėl to, kad čia skamba dainos rusų kalba. Anot pirkėjo, ne vieną kartą parduotuvėje girdėjęs leidžiamą rusišką radijo stotį, grojamą muziką, šia kalba skaitomas žinias.

Ukmergiškiui tai atrodo labai keista: svarsto, ar savoje šalyje, savo mieste, nebūtų tinkamiau groti nacionalinius kūrinius.

„Reikia pasidžiaugti, kad skaitytojas atkreipė dėmesį į jo apsilankymo metu skambėjusią muziką, ir jam už tai padėkoti, – neslepia A. Adamonis. – Seniai įrodyta, kad tinkamai parinkta muzika prekybos centruose ir ne tik juose nėra tik priemonė užgožti šaldytuvų gaudesį, kasos aparatų pypsėjimus, pirkėjų pokalbius. Ji sukuria malonesnę atmosferą tiek lankytojams, tiek personalui.“

Jis turi pasiūlymų, jei netenkina konkrečioje vietoje skambanti muzika: „Pirmiausia – kreiptis į parduotuvės administratorių ir jam išreikšti savo nuomonę. Paprastai prekybininkai reaguoja į pirkėjų pageidavimus ir nusiskundimus. Kitas pasiūlymas – rinktis kitą prekybos centrą, kur muzika nesukelia neigiamų emocijų. 

Reguliuoja rinka

Tiesa, pripažįsta, jog „gyvename laisvoje šalyje ir neturime nei teisės aktų, nei institucijų, kurios turėtų įgaliojimus „įsakyti“ prekybos centrams, barams, kirpykloms ir t. t., kokias radijo stotis pasirinkti“. Šiuos dalykus, sako pašnekovas, reguliuoja rinka.

„Aišku, būtų tikrai prasminga ir gražu, jeigu valstybės atkūrimo šimtmečio metais viešose erdvėse vyrautų lietuviška muzika. Deja, ne visur ji pasirenkama“, – pridūrė A. Adamonis.

„Dainuoja“ dušo kabinos

Pasiteiravome ir pačių prekybininkų, ką jie mano apie tokius pirkėjų pastebėjimus. Į tai atsakė Jolita Mieliauskienė, Utenoje įsikūrusios UAB „Bikuvos prekyba“ personalo vadovė.

„Dėl „Bikuvoje“ skambančių dainų ir žinių rusų kalba turėtume nesutikti jau vien todėl, kad „Bikuva“ kaip prekybininkas neleidžia muzikos ir jokių radijo stočių. Situacija mums yra suprantama, nes „Bikuvos“ prekių asortimente yra dušo kabinų, kuriose skamba muzika. Būtent šiuo tikslu esame sudarę sąlygas pirkėjams patikrinti šios produkcijos galimybių kokybę“, – tikino ji.

Pirkėjai, anot jos, patys įjungia „dainuojančias“ kabinas ir stotį pasirenka patys, o galiausiai, patikrinę kokybę, palieka įjungtą. „Mūsų prekybos centro lankytojai ir pirkėjai yra įvairių skonių, intelekto ir net patriotiškumo. Svarbiausia, kad tai, kas neuždrausta, yra leistina ir atitinka demokratijos principus“, – įsitikinusi vadovė.

Naudojo neteisėtai

Muzikos kūrinių licencijavimo poskyrio vadovas A. Adamonis patikslino, kad minėtas prekybos centras asociacijos LATGA licencijos naudoti kūriniams neturi.

Taip pat sakė, kad tokiais atvejais, jeigu įstaigos jų neturi, o muzika leidžiama, galima konstatuoti, kad kūriniai naudojami neteisėtai. „Lietuvos Respublika, kaip valstybė, 1994 metais prisijungdama prie Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, įsipareigojo vienodai traktuoti ir saugoti tiek savo, tiek užsienio valstybių autorių teises. Todėl nepriklausomai nuo to, kokios valstybės piliečių kūrėjų kūriniai naudojami Lietuvoje, licencijavimo taisyklės taikomos tos pačios“, – teigia jis.

„Panašios informacijos apie galimai neteisėtai naudojamus kūrinius tame pačiame tinkle esame surinkę ir anksčiau. Turėjome tinklo atstovų patikinimą, kad kūriniai nebus naudojami“, – neslėpė A. Adamonis.

Gali groti bet ką

Pasak Lietuvos gretutinių teisių asociacijos, žinomos pavadinimu AGATA, Muzikos licencijų skyriaus vadovo Mindaugo Budvyčio, jeigu įmonės groja muziką savo patalpose pažeisdamos įstatymą, gali grėsti bauda iki 1 000 Eur. Jei daro tai teisėtai – jų pačių reikalas, kokius kūrinius leisti.

„Įmonės gali groti bet kokią muziką – rusišką, lietuvišką, anglišką ir pan. AGATA ir LATGA negali nurodyti, ką turi groti. Žinoma, mes visuomet skatiname rinktis lietuvių atlikėjų sukurtas dainas. Mūsų iniciatyva buvo surinkta ir sukurta didžiausia lietuviškų dainų platforma www.pakartot.lt, kuria gali naudotis nemokamai“, – pasakojo jis.

M. Budvytis informavo, kad Ukmergėje legaliai muziką naudoja per 100 verslo vietų: „Ukmergėje visi mūsų klientai yra geranoriški. Su visais pavyksta susitarti, apsieinama be teismų.“

„Jei verslo vieta neturi licencinės sutarties, negalima groti jokios muzikos per radiją, TV, jutubą, „Spotify“, CD – turi būti visiška tyla“, – pabrėžė jis.

Paiso klientų

Tinkamai parinktos muzikos įtaka verslo sėkmei neabejojama. „Prekybos centrai, kavinės, sporto klubai ar kitos vietos, kur viešai skelbiamos fonogramos, „sumoka“ savo klientų srautu, jei pasirenka muziką, kuri neatitinka daugumos jų lūkesčių. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad per pastaruosius dešimt metų verslo susidomėjimas muzikos panaudojimo galimybėmis labai išaugo“, – nuomone pasidalijo Muzikos licencijų skyriaus vyr. specialistas Povilas Sadauskas.

Anot jo, juridiniai ar fiziniai asmenys, naudojantys fonogramas, turi teisę patys rinktis, kokią muziką naudoti, nepriklausomai nuo to, kokia kalba dainuojama ar kokioje šalyje muzika buvo išleista.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Komentarai  

+1 # Gytas 2018-06-17 23:30
Zmones nupuso visai. Nebeskiria muzikos pc nuo duse paleisto radijo. Arba jau nebera apie ka rasyt
Atsakyti | Atsakyti cituojant | Citata

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Jonines

Kainoteka

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Apkeliauk

Tauragės laikraštis

KuoSkiriasi.lt

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų