Puoselėja gimtosios kalbos ir kultūros tradicijas

R. Graužinienė ir V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė Dėdienyte ir Agotėle tapo prieš du dešimtmečius.  Autorės nuotr. R. Graužinienė ir V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė Dėdienyte ir Agotėle tapo prieš du dešimtmečius. Autorės nuotr.

Daiva ZIMBLIENĖ

Rajono savivaldybės atstovė spaudai

Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei ir etnokultūros specialistei Vilmai Mulevičiūtei-Sabaliauskienei įteiktos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko Audrio Antanaičio pasirašytos padėkos už Dėdienytės ir Agotėlės lūpomis gaivinamas ir puoselėjamas gimtosios kalbos ir  kultūros tradicijas.

Jau daugiau nei du dešimtmečius į šiuos šmaikščius, „visažinius“ ir visoje Lietuvoje žinomus personažus įsikūnijančios ukmergiškės pagerbtos Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vykusio lietuvių kalbai skirto renginio metu.

Pasak R. Graužinienės ir V. Mulevičiūtės-Sabaliauskienės, tapti Dėdienyte ir Agotėle sugalvojusios 1998 metais, besiruošdamos Ukmergėje vesti respublikinės kapelų šventės „Grok, Jurgeli“ regioninį turą-konkursą.

„Norėjosi, kad šio konkurso vedimas būtų kitoks – linksmas, nuotaikingas, nestatiškas. Tada ir sukūrėme visą mudviejų giminystės istoriją, ryšius, charakterius, kurie liko ir iki šių dienų“, – prisiminė moterys.

Jų debiutą tąkart stebėjo konkurso „Grok, Jurgeli“ kompetentinga komisija, kuri buvo sudaryta iš kompozitorių, kolektyvų vadovų, tarp komisijos narių buvo ir Lietuvos radijo ir televizijos režisierius. Susižavėjęs Dėdienytės ir Agotėlės pasirodymu, režisierius pasiūlė joms vesti televizijos laidą „Kraičio skrynia“.

Nuo tada ir prasidėjo šio dueto kelionės po Lietuvą, didesnius ar mažesnius renginius, konkursus, festivalius ir kt. R. Graužinienė ir V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė kaip Dėdienytė ir Agotėlė dirbo įvairiose šalies televizijose: LRT, Baltijos TV, Pūko TV ir kitose.

Paklaustos, iš kur semiasi kūrybiškumo ir išradingumo, kaip sugalvoja pokalbių siužetus bei tekstus, R. Graužinienė ir V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė atsakė, kad tikrasis jų tekstų, istorijų šaltinis yra tradicinė kultūra, senų žmonių pasakojimai. Gana dažnai šių moterų lūpomis papasakojamos tikros, neišgalvotos istorijos, kažkur netyčia nugirsti pokalbiai.

Griežtai draudžiama "Ukmergės žinių" paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse be sutikimo. Gavus leidimą būtina įdėti aktyvią "Ukmergės žinių" nuorodą ir nurodyti kaip šaltinį.
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Pridėti komentarą

ukzinios.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, nesusijusius su tema, įstatymus pažeidžiančius, reklaminius, skatinančius smurtą komentarus. Už komentarus atsako juos parašę skaitytojai. Kurstant smurtą, rasinę, tautinę, religinę bei kitokio pobūdžio neapykantą ar kitaip pažeidžiant LR įstatymus, galite sulaukti atitinkamų tarnybų dėmesio.


Saugos kodas
Atnaujinti

Krašto turtas
Praeities integracija

Vilkmerge restoranas

Ar planuojate skiepytis nuo COVID-19?
  • Votes: (0%)
  • Votes: (0%)
Total Votes:
First Vote:
Last Vote:

sale

Optima 13 Picerijos salės nuoma

Draugai

Ukmerges kulturos puslapiai

gpm 2011 n 135

Lietuvos valstybe

ukvm

vilkmerge

UKC logo 115x63

Voruta

Tauragės laikraštis

Faberlic 2015

baidariu aukstaitija

Interneto dienraštis Bernardinai

Vilkmerge

lrytas

delfi

logo srtrf-300x170

Į viršų