Į gydymo įstaigos salę pasveikinti jubiliatės susirinko būrys svečių: Ukmergės rajono savivaldybės administracijos atstovai: mero pavaduotoja Agnė Balčiūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Valdonė Ginaitienė, Pivonijos seniūnijos seniūnė Violeta Kvirienė, Antakalnio III kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Sakalienė, Ukmergės ligoninės administracijos vyr. slaugos administratorė Donata Rimienė, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Valdemaras Macionis, šio skyriaus vyresnioji slaugytoja Rita Šimienė, slaugytojų padėjėjos Valerija Mackonienė ir Simona Morkūnaitė, taip pat jubiliatės sūnus Algirdas Grybauskas, anūkė Diana Sargelienė bei draugė Zofija Belickienė.
Įspūdingos sukakties proga vicemerė A. Balčiūnienė šimtametei įteikė savivaldybės dovanas: gėlių puokštę, sveikinimo raštą, vienkartinę 300 eurų išmoką ir šiltą pledą.
Šimtametės gerove ir sveikata pastaruoju metu rūpinasi jos anūkė D. Sargelienė bei sūnus A. Grybauskas. Šiemet, pasitikdama savo 100-ąjį gimtadienį, senolė buvo rimtai sunegalavusi – iš pradžių ją buvo pakirtusi žarnyno infekcija, o vėliau ir COVID-19 virusas. Laimei, su medikų pagalba ligas sėkmingai įveikė.
1921 metų liepos 26 dieną ponia Joana gimė Ukmergės rajono Bakšionių kaime (Pivonijos seniūnija) valstiečių Stanislovos ir Martyno Pavydžių šeimoje. Ji – trečias vaikas šeimoje. Tiesa, moters gimimo dokumentuose įrašyta kita data – 1921 metų liepos 30 diena. Taip, pasak jos, atsitiko per neapsižiūrėjimą – dokumentus pildžiusi valdininkė įrašė ne gimimo, o kreipimosi datą.
Paaugusi mergaitė lankė tuometę Steponavos mokyklą, baigė 4 jos skyrius, o vėliau, turėdama auksines rankas, įvaldė siuvėjo amatą ir didžiąją gyvenimo dalį save realizavo dirbdama siuvėja. Būdama 27-erių metų ištekėjo už Alfonso Grybausko. Jiedu susilaukė trijų sūnų: Edvardo, Algirdo ir Jono. Edvardo jau nebėra tarp gyvųjų. Kiti du sūnūs gyvena Ukmergės rajone, Verškainių ir Alionių kaimuose.
Pasak sūnų, mama visais jais visuomet labai didžiavosi. Berniukai Joanai buvo gyvenimo džiaugsmas ir šviesa, ji mėgavosi kiekviena minute būdama su savo atžalomis ir galėdama sūnums padėti atrasti gyvenimo kelius.
„Mūsų mylima Mama yra iš didžiosios raidės. Tokių mamų kaip ji daugiau nėra ant šios žemės“, – įsitikinęs Jonas. Sūnus tvirtina, kad mamos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas, buvo sunku, teko daug dirbti. Tačiau nepaisant sunkumų ir problemų, moteris išliko stipri, nepalūžo ir gali švęsti net 100-ąjį savo gimtadienį.
J.Grybauskienė džiaugiasi savo 6 anūkais ir 3 proanūkiais.
Jubiliatės su 100-uoju gimtadieniu pasveikinti atėjusi jos gera draugė Z. Belickienė negailėjo gerų žodžių apie ponią Joaną. Jų draugystė užsimezgė prieš 30 metų. Z. Belickienė turinti įrašus su ponios Joanos atliekamomis dainomis.
„Ji buvo gera dainininkė, daugybę senoviškų dainų mokėjo sudainuoti. Be to giedodavo šermenyse, Pabaisko bažnyčios chore. Buvo labai smagi, energinga, žodžio kišenėje neieškanti. Tikras kaimo vaikas“, – sakė Z. Belickienė.
J.Grybauskienė, paklausta kokia gi jos ilgaamžiškumo paslaptis, ilgai negalvojusi atsakė, jog anoks čia džiaugsmas tiek ilgai gyventi – metas jau numirti. „Negaliu ilgai sėdėti, didžiąją laiko dalį praleidžiu lovoje. Negaliu būti ir su savais žmonėmis, daug ko jau nebegaliu... Nugyventi tokį amžių gal padėjo tai, jog visuomet jaučiausi laiminga! Man daug nereikia. Pamatau vaikus, anūkus, proanūkius ir... jau esu laiminga. O be to saldumynų niekada nemėgau, o ir mėsos valgiau nedaug“, – sakė jau prastai girdinti jubiliatė.
Bet po akimirkos ji plačiai nusišypsojo ir tarė: „Būkite nuolankūs, kantrūs ir nebūkite išdidūs. Tokie ir žmonėms, ir Dievui patiksite.“
