Tai – lauko galerija su įrengta nuolatine ekspozicija bei erdvėmis renginiams ir bendravimui.

Galvodamas galerijos vardą, kaip sako pats menininkas,  nieko naujo neieškojo. Grafas yra  A. Kuliešio poetinis slapyvardis, kuriuo pasirašinėti pradėjo prieš penkiolika metų. „Daug kas galvoja, kad tai – titulas, bet su titulu šis slapyvardis nieko bendra neturi. Jis susijęs su žodžiu fotografija. Studijuojant mus, būsimus fotografus, kitų specialybių kolegos sutrumpintai vadindavo grafais. Be to, žodis fotografija yra dviejų graikiškų žodžių junginys: photos reiškia šviesa, graphō – rašau. Man tiko jų reikšmė ir prasmė“, – kalbėjo galerijos įkūrėjas.

„Grafo galerija“ – tai lauko galerija. Joje įrengta nuolatinė ekspozicija, kurią sudaro dvi dalys: geriausi darbai, atrinkti iš A. Kuliešio parodų, ir fotopoezijos ciklas, kuriame vaizdas, sujungtas su tekstu, pratęsia vienas kitą. Eksponuojami darbai yra atspausdinti ant drėgmei ir šalčiui atsparių medžiagų. Jei kas norėtų eksponuoti savo darbus, esančius ant kitokių medžiagų, tai galėtų būti vienos dienos paroda.

Galerijos erdvę sudaro ekspozicija, scena, židinys, pavėsinė ir dirbtuvės. Galerijoje numatoma rengti kamerinius koncertus, knygų pristatymus, susitikimus su menininkais. Pasak A. Kuliešio, tai – erdvė bendravimui. Joje telpa iki 40 žmonių. Galerija veiks daugiau šiltuoju metų periodu. Ją menininkas kūrė du dešimtmečius. Viską darė pats, savomis rankomis. „Kiek-vienas akmuo iščiupinėtas. Baldai mano pagaminti. Čia net medžiai mano užauginti“, – sako jis.

Galerija buvo fotomenininko svajonė. Pasak A. Kuliešio, privačių erdvių, kuriose būtų galima ne tik parodą apžiūrėti, bet ir pasilikus ilgiau pabendrauti, Ukmergėje nelabai yra. „Dabar visi gyvena intensyviam bėgime. Ateina į atidarymą arba prieš kitą renginį, greitai apžiūri parodą ir išlekia. Nepasilieka pabendrauti, nėra atgalinio ryšio. Norisi sustabdyti, kad žmonės galėtų pasikalbėti su autoriais, atlikėjais“, – dalijosi savo mintimis A. Kuliešis. Tokią erdvę kadaise jis siūlė įkurti muziejuje, bet, nepavykus idėjos realizuoti, įkūrė savo kieme.

Į galerijos atidarymą atvyko fotografijos dėstytoja Regina Jakučiūnaitė, prieš 40  metų išleidusi fotografų kursą, kuriame studijavo ir A. Kuliešis. Renginyje meno kūrėjų vėliavą iškėlė fotomenininkas Rimantas Dichavičius, galerijos bibliotekai padovanojęs puikius meno albumus.

Koncertavo dainų autorė ir atlikėja Rima Žudienė, choro „Magnificat“ nariai, vadovaujami Reginos Ališauskaitės. Pasveikino Seimo narys Juozas Varžgalys, fotomenininkai Algis Jakštas, Stasys Paškevičius, skulptorius Henrikas Orakauskas, tautodailininkas Valentas Butkus, poetė Janina Audzijonienė. Į atidarymą susirinko galerijos įkūrėjo bendraminčiai, draugai, gimtojo Toliūnų kaimo atstovai.

Be šios erdvės, A. Kuliešis turi planų ir dėl kitų. Toliūnų kaime, kur vyko visi meno kūrėjų šventės „Langas į širdį“ renginiai, yra mini galerija, tačiau šią erdvę dar formuoja. Menininką domina archajiška baltiška kultūra, kurios ženklus atkūręs nori įrengti aplinkoje. Galvoja, kad čia galėtų vykti kūrybinės stovyklos.

A.Kuliešis Vytauto gatvėje turi patalpas – čia ilgus metus veikė fotoateljė „Žvilgsnis“. Tikriausiai daugelis ukmergiškių savo albumuose saugo šioje studijoje darytas nuotraukas. Tačiau įmonę A. Kuliešis uždarė. Studija, į kurią buvo daug investuota, šiuo metu yra tuščia. „Dabar žmonės fotografuojasi miškuose, laukuose. Daugelio poreikiai telefoniniai, – sako fotomenininkas. – Kai išeisiu į pensiją, tai bus kūrybinės patalpos. Dabar nespėju.“ A. Kuliešis dirba Rokiškio kultūros žurnale „Prie Nemunėlio“, kuriam rengia fotografijų ciklus.

„Grafo galerija“ nebus atvira nuolatos. Lankytojus A. Kuliešis iš anksto sutartu laiku planuoja priimti pats. Etato neturi, o ir nėra poreikio galerijoje sėdėti nuolatos. Kai galerijoje vyks renginiai, apie juos skelbs viešai. Renginių metu galerijos erdvė bus atvira visiems.