Žibutės pievų ūkyje – kvietimas atsigręžti į gamtą ir istoriją

Autorius Vilma Nemunaitienė
Žibutės pievų ūkyje – kvietimas atsigręžti į gamtą ir istoriją / Šeimos archyvo nuotr. Žibutės pievų ūkio įkūrėjai Darius ir Jolanta.

Vidiškių seniūnijos Mūšios viensėdyje, vaizdingame Šventosios upės krante įsikūręs Žibutės pievų ūkis.

Šeimininkai jį pristato kaip edukacinį ir kviečia lankytojus pajusti gamtos malonumą, patirti žygių nuovargį ir pasisemti istorijos žinių.

Šalia Šventosios, Siesarties ir Mūšios santakų ūkį įkūrė Darius Lapka ir Jolanta Čekauskaitė. Jolanta sako, kad jiedu su Dariumi – ir ūkio, ir gyvenimo partneriai.

Pora įsikūrė Dariaus senelių atgautoje šeimai priklausiusioje vietoje. „Nesame susiję su žemdirbyste, tad ilgai bandėme ieškoti savęs šiame ūkyje. Šiandien džiaugiamės atradę pradžią – save pristatome kaip edukacinį ūkį“, – pasakojo Jolanta.

Žibutės neauga

Kodėl Žibutės pievų ūkis? Tai – dažniausiai būna pirmas čia atvykstančių lankytojų klausimas. Pasirodo, tikrai ne dėl to, jog jame auga žibuoklės.

Pavadinimo istorija kita. Dariaus tėtis kadaise turėjo kumelę, vardu Žibutė. Ji buvo tikra Vidiškių žvaigždė, nes be jos neapsieidavo nė viena miestelio šventė. Ir būtent pievose, kur dabar įkurtas ūkis, buvo kumelės Žibutės ganykla. Tat šeimos nariai šių pievų kitaip ir nevadino… 

Rengia žygius

Atvykstantys svečiai Žibutės pievų ūkyje patiria gamtos teikiamą džiaugsmą ir dalyvauja edukacijose. „Jos ir susideda iš trijų dalių: žygio, komandos žaidimų ir pažinties su ūkio gyvūnais. Mokiniams siūlome netradicinę pamoką „Diena kaime“, – pasakojo Jolanta.

Pasak jos, rengiamuose žygiuose visada atrandama vietos gamtos objektų pažinimui ir partizanų istorijai. Pagrindinė trasa – 15 km ratu nuo ūkio aplink Vidiškių apylinkes: susipažįstama su upių geografija, pavadinimų kilme, aplankomas Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas. Šiame parke didesnį dėmesį skiria monsinjorui Alfonsui Svarinskui bei B rinktinės V bataliono Stiklo būriui. Žygeiviams pasakojama apie išnykusius Pijorų, Jasiuliškio dvarus, Vidiškių miestelio istoriją.

„Abu be galo mylime savo šalį. Domimės istorija. Darius labiau – Lietuvos patirtimi karuose, mane, be partizaninės ir tremtinių temos, dar labai vilioja ir senųjų dvarų paslaptys“, – pasakojo ūkio šeimininkė.

Šią vasarą ūkyje vyko vaikų dienos stovykla. „Veiklos kryptį jau tarsi ir turime, planų ateičiai vis daugiau, reikia tik spėti juos įgyvendinti“, – sako Jolanta. 

Pasak jos, ūkyje veši pasakiško grožio natūrali pieva su gausybe vaistinių augalų. Čia laikomos 8 Lietuvos juodagalvės avys. Visi šie augintiniai turi vardus: Antaniukas, Dorė, Domicelė, Madona, Justė, Šonas, Levukas ir Patricija.

Taip pat auga 10 triušių ir šunelis Guzikas. Yra ir paukščių – vištų dedeklių su jas prižiūrinčiu gaidžiu.

„Gyvūnai mums – ir pažinimo džiaugsmas, ir iššūkis. Su kiek-vienu nauju gyvūnu mokomės, domimės, skaitome, bandome, ieškome informacijos, kokios turi būti laikymo sąlygos, kuo šerti, kada avis kirpti, kaip registruoti. Patys nuolat mokomės ir mums tai patinka“, – pasakojo pašnekovė.

Kryptį nurodė profesijos

39-erių metų Jolanta – psichologė, dirba Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje. Šiuo metu baigia podiplomines studijas – įgis kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutės kvalifikaciją. Be darbo mokykloje teikia individualias konsultacijas, dalyvauja projektinėse veiklose, veda mokymus.

43-ejų metų Darius – buvęs profesionalus karys. Anksčiau dirbo Lietuvos kariuomenėje, dabar – atsargoje. Šiuo metu pagrindinė veikla – ūkio priežiūra. Vos spėja įgyvendinti visus judviejų su Jolanta sumanymus. Taip pat yra Šaulių sąjungos narys, tad nuo pareigos tėvynei labai nenutolsta.

Žibutės ūkio įkūrėjai sako, kad sumanymas imtis šios veik-los kilo iš noro išsaugoti gražią seneliams priklausiusią žemę. Kadangi ja reikia rūpintis, ilgai svarstė, kuo galėtų užsiimti. Žemė nėra derlinga, tad žemdirbystės idėja atkrito, o atsirado avys – pagrindinės šieno ir žolės vartotojos. Tačiau ūkis turėtų duoti ir naudą. Taip kilo mintis išnaudoti savo profesinį pašaukimą ir iš to turėti naudos.

Talkina vaikai

Pora turi du vaikus – 14-os metų dukrą Jūratę ir 18-os metų sūnų Aleksą.

Dukros užduotis – išrinkti gyvūnams vardus. O sūnus jau pakankamai suaugęs, kad išleistų tėvus trumpam išvykti ir pasirūpintų gyvūnais. Žiemos žygių metu jis kepa gardžius mielinius blynus, kuriais vaišinami žygio dalyviai.

„Aš pati esu gimusi ir augusi Vilniuje, visiškas daugiabučių ir asfalto vaikas. Ukmergėje gyvenu 16 metų“, – pasakojo Jolanta.

Šiuo metu juodu su Dariumi gyvena Vidiškių miestelyje. Iš  čia kilęs Jolantos tėtis, gyveno seneliai, teta. Čia praleistos vasaros. Darius – šio krašto vaikas – iki pilnametystės gyveno Šventupėje, po to –Vidiškiuose.

Norėtų ūkyje ir gyventi

Žibutės pievų ūkyje kol kas šeima negyvena. Ūkis registruotas, bet dar laukia dokumentų tvarkymo etapas.

Ūkis šiuo metu apima apie 7 ha žemės. Kol kas jame pastatytas tik mažas nykštukų namelis ir stoginė.

Ateities planuose – ūkinis pastatas ir tvartas, kuriame tradiciniai senojo lietuviško kaimo naminiai gyvūnai galėtų žiemoti. „Nenorime ūkio sukomercinti, todėl ketiname jį plėsti, išlaikant kaimišką įvaizdį ir, žinoma, pritaikyti infrastruktūrą kuo įvairesnėms edukacijoms. Juk nėra geresnio būdo pažinti ir išmokti, kaip patirti. Labai tikimės, jog ateityje čia bus ir mūsų, ūkininkų, sodyba“, – pasakojo Žibutės ūkio šeimininkai.

Dalintis

Nuotraukų galerija:

Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *